Lietuvoje importuota 72 proc. suvartotos elektros, 39 proc. – iš Latvijos, Estijos ir Suomijos, 10 proc. – iš Švedijos, o 52 proc. – iš trečiųjų šalių. Baltijos šalyse vėjo elektrinių gamyba smuko daugiau kaip 40 proc., hidroelektrinių gamyba augo beveik per pusę, šiluminių elektrinių gamyba – dešimtadaliu. Lietuvoje vėjo elektrinės pagamino 44 proc. mažiau elektros, o šiluminės elektrinės padidino apsukas ir jų gamyba išaugo 44 proc.
Šiaurės šalyse kainas augino ir sumažėjusi pigesnės elektros pasiūla. Suomijoje beveik visą savaitę neveikė 880 MW „Olkiluoto“ atominės jėgainės antrasis blokas, Švedijoje dvi dienas nedirbo 1 400 MW „Osharsamn“ atominės elektrinės trečiasis blokas. Švedijos ketvirtosios prekybos zonoje kaina išaugo dešimtadaliu iki 40,9 EUR/MWh. Visoje Švedijoje vėjo elektrinių gamyba sumažėjo 29 proc.
Gruodžio 12–18 d. į Lietuvą tarptautinių Latvijos–Lietuvos jungčių pralaidumas vidutiniškai buvo išnaudojamas 49 proc., Baltarusijos–Lietuvos – 48 proc. Tarptautinių Estijos–Latvijos elektros jungčių pralaidumas elektros srautui iš Estijos į Latviją vidutiniškai buvo išnaudojamas 25 proc. Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 47 proc., o Lietuvos kryptimi – 63 proc. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 24 proc., o Švedijos kryptimi – 9 proc.
Naujausi komentarai