Nusikaltėlių pinklės
47,9 mln. eurų – tiek, Pinigų plovimo prevencijos ir kompetencijų centro (PPPKC) duomenimis, bandė išvilioti finansiniai sukčiai per šių metų tris ketvirčius. Bankams pavyko 32,7 mln. eurų apsaugoti, tačiau 15,1 mln. prarasti.
Finansiniai apgavikai nekantriai laukia Naujųjų: atsiradus galimybei žmonėms atsiimti antrojoje pensijų pakopoje sukauptas lėšas, jų suma, ekspertų prognozėmis, gali siekti ir 1 mlrd. eurų ar dar daugiau.
„Sukčiai jau dabar aktyviai kalbina gyventojus, vaizdo skambučių metu kviečia atsiimti antrosios pensijų pakopos pinigus ir šias lėšas „investuoti“ atliekant mažus pavedimus į tariamai investicines sąskaitas. Tokios vilionės baigiasi asmens duomenų ir pinigų vagyste“, – įspėja SEB banko Prevencijos departamento direktorė Daiva Uosytė.
Pasak jos, sukčiai veikia itin įtikinamai – kalba lietuviškai, prisistato tarpininkais, kviečia į vaizdo skambučius ir „konsultuoja“ gyventojus, ką reikia daryti su antrosios pensijų pakopos sutartimis. Siūlo jau dabar pradėti investuoti ir atlikti mokėjimus po 100–200 eurų, kad įgautų aukų pasitikėjimą, kurį vėliau išnaudos siekdami pavogti didesnes pinigų sumas, atsiimtas iš pensijų fondų.
Banko klientai dalijasi, kad sulaukia apgaulingų SMS žinučių ir netikrų elektroninių laiškų neva iš „Sodros“ su kvietimais spausti nuorodas, kad atsiimtų sukauptą pensijų dalį kriptovaliuta. Brokeriais apsimetantys asmenys skambina ir ne tik siūlo atsiimtas lėšas investuoti į jų bendroves, bet gyventojus įspėja, kokių jie gali sulaukti banko darbuotojų klausimų ir kokius atsakymus tokiais atvejais pateikti.
„Už tariamų investicinių bendrovių veikia organizuotos nusikalstamos grupuotės ir pačių sukčių valdomos sąskaitos, iš kurių surinktos pavogtos gyventojų lėšos toliau persiunčiamos į kitas sąskaitas, kriptoturto pinigines arba yra išgryninamos“, – aiškina D. Uosytė.
Būti budriems
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė dr. Eivilė Čipkutė įspėja: „Finansiniai sukčiai naudojasi aktualiomis temomis, siekdami suklaidinti žmones ir paskatinti juos atiduoti savo pinigus ir asmeninius duomenis. Sausio 1-ąją prasidėjus dvejus metus truksiančiam pereinamajam laikotarpiui, per kurį gyventojai galės pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos ir susigrąžinti joje sukauptas lėšas, raginame visus būti budrius.“
Ji primena, kad žmonėms, norintiems pasiimti sukauptas lėšas, jokiu būdu nebus siunčiamos aktyvios nuorodos su prašymu prisijungti ar suvesti savo duomenis, tad visi tokio pobūdžio kvietimai tėra tik sukčių apgaulė.
Pavojaus signalas turi įsijungti tą pačią akimirką, kai su asmeniu susisiekia nepažįstamas žmogus ir pasiūlo investuoti su didelio pelno garantija ir minimalia rizika. „Realybėje taip nebūna. Kiekvieną investiciją lydi rizika: kuo didesnė grąža – tuo didesnė rizika. Investicijų sėkmė negali būti garantuota“, – aiškina E. Čipkutė.
Pasak jos, bene vienintelis priešnuodis prieš tokią manipuliaciją yra kritinis žmogaus mąstymas. Juolab finansų įstaigos neteikia atsitiktinių pasiūlymų investuoti gyventojams telefonu ir konsultacijų šia tema, jei pats gyventojas dėl to nesikreipė. Ši sritis yra reguliuojama ir Lietuvos banko (LB) interneto svetainėje galima susipažinti su licencijuotų ir reguliuojamų finansų valdymo įmonių sąrašais.
Bankininkai ragina žmones būti itin atsargius ir neatskleisti jokių duomenų nepažįstamiems asmenims, nepriimti skubotų sprendimų, susijusių su raginimu nutraukti antrosios pakopos sutartis ir atsiimtas lėšas kur nors pervesti, neprisijungti prie neaiškių platformų ar programų, kurias siūlo „brokeriai“, pervedant pinigus tikrinti, ar gavėjo vardas ir pavardė sutampa su tikruoju sąskaitos savininku – tokia galimybė atsirado nuo šio spalio.
„Jei sulaukėte skambučio ar žinutės, kurioje žadama greita grąža be jokios rizikos, jei prašo jūsų asmens duomenų ar siūlo jungtis prie kokių nors sistemų, tai aiškus signalas, kad bendraujate su sukčiumi“, – įspėja D. Uosytė.
Jei įtariate, kad patekote į investicinių sukčių pinkles, svarbu nedelsiant apie tai informuoti policiją ir kredito įstaigą.
Kaip informavo LBA, į ją susivienijusios finansų įstaigos tęs kovą su sukčiais ne tik individualiai, bet ir vykdydami jungtines informavimo kampanijas. Lietuvos policija, LB ir LBA kartu su LRT šią savaitę pradėjo jungtinę prevencinę visuomenės informavimo kampaniją prieš sukčius „Padėk ragelį“ ir beveik pusmetį gvildens aktualiausius sukčiavimo būdus, tarp jų – ir sukčiavimą naudojantis antrosios pensijų pakopos pokyčiais. Kampanijos tikslas – padėti gyventojams atpažinti dažniausiai pasitaikančias apgaules, laiku sustabdyti sukčių spaudimą, apsaugoti savo pinigus ir asmens duomenis.
Priemones dėl galimo suaktyvėsiančio sukčiavimo šią savaitę aptars Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su PPPKC, bankų, LB, „Sodros“, Finansų ministerijos atstovais.
Atvejų daugėja
Finansiniai sukčiai vis agresyvėja. PPPKC duomenimis, šių metų trečiąjį ketvirtį užfiksuota 3,1 tūkst. sukčiavimo atvejų, gyventojai ir įmonės Lietuvoje apgaulės būdu neteko beveik 4,6 mln. eurų. Tačiau sukčiai taikėsi net į maždaug 19 mln. eurų, o dėl finansų įstaigų prevencinių veiksmų pavyko sustabdyti rekordinę sumą – 14,1 mln. eurų. Dar 229 tūkst. eurų nukentėjusiesiems grąžinta.
Iš viso per 2025 m. pirmuosius tris ketvirčius registruota 10,9 tūkst. sukčiavimo atvejų, o bendra užkardyta žala siekia 32,7 mln. eurų – tai daugiau nei dvigubai viršija per visus 2024-uosius sustabdytų sukčiavimo sumų bendrą vertę.
„Tai, kad per trečiąjį ketvirtį finansų įstaigos apsaugojo rekordinę 14,1 mln. eurų sumą, rodo, jog prevencijos sistemos veikia itin efektyviai. Vis dėlto net geriausios apsaugos sistemos gali neapsaugoti, kai žmogus pats, patikėjęs manipuliatoriais, inicijuoja pervedimą ir atskleidžia savo duomenis. Kviečiame būti budrius ir nepasitikėti jokiais skambučiais ar žinutėmis, prašančiomis atskleisti slaptažodžius, pervesti ar perduoti pinigus“, – sako Centro vadovė Eglė Lukošienė.
Suklastotų SMS ar elektroninių laiškų siuntimas – masiškiausias sukčių naudojamas būdas, siekiant įvilioti žmones į savo pinkles. Vien per pastaruosius tris mėnesius tokios atakos gyventojams kainavo apie 1,6 mln. eurų.
Nemažėja ir telefoninio sukčiavimo atvejų, o jo schemos tampa vis kūrybingiau surežisuotos – skambučiuose dažnai dalyvauja keli „specialistai“, pasitelkiami ir vaizdo skambučiai, vienas scenarijus jungiamas su kitu, skubinama priimti sprendimus, siekiama sukelti stresą.
Priešnuodžiai veikia
Nors sukčiavimo mastas auga, tačiau realūs gyventojų praradimai mažėja, nes vis dažniau finansų įstaigoms pavyksta jų pinigus apsaugoti. Iš viso per 2025 m. tris ketvirčius užfiksuoti 10,9 tūkst. sukčiavimo atvejų (per visus 2024 m. – 13,7 tūkst.), sukčiai bandė išvilioti 47,9 mln. eurų (2024 m. – 35 mln.). Realūs gyventojų praradimai šiemet siekia 15,1 mln. eurų (2024 m. – 17,3 mln.), finansų įstaigoms pavyko apsaugoti gyventojų turtą, kurio vertė siekia 32,7 mln. eurų (2024 m. – 17,6 mln.).
E. Čipkutė lygina: „Pastaruoju metu finansų ir kredito įstaigų vykdomos prevencijos efektyvumas Lietuvoje padidėjo iki 75 proc. – tokią dalį lėšų, kurias sukčiai siekė pasisavinti, šių metų trečiąjį ketvirtį pavyko grąžinti klientams, laiku sustabdžius operacijas arba tarpininkaujant grąžinimui iš gavėjų. Kitaip tariant, finansų įstaigos užkardė du trečdalius mokėjimų, kuriuos atlikti išprovokavo sukčiai.“ Per trejus metus šis rodiklis išaugo daugiau nei dvigubai – 2022-aisiais grąžintų lėšų dalis siekė 33 proc.
Pasak E. Čipkutės, pokytį lėmė nuoseklios rinkos dalyvių pastangos ir investicijos į prevencines sukčiavimo atpažinimo sistemas ir procesus.
Siekdamos užkirsti kelią sukčiavimams, finansų įstaigos taiko kompleksiškas technologines ir organizacines priemones, pavyzdžiui, mokėjimo operacijų stebėsenos sistemas: automatizuoti sprendimai vis dažniau pasitelkia dirbtinį intelektą, analizuoja duomenis, kad atpažintų mokėjimus, kurie vyksta klientą paveikus sukčiams. Taip pat dirba specializuoti darbuotojų padaliniai, kurie vertina įtarimų sukėlusius mokėjimus.
Prie sukčiavimo prevencijos ir atpažinimo prisideda ES standartus atitinkančio kvalifikuoto elektroninio parašo naudojimas mokėjimams, kliento informavimas apie mokėjimus SMS, įvairios elektroninės bankininkystės funkcijos: galimybė koreguoti operacijų limitus, prireikus blokuoti savo mokėjimo korteles arba išjungti atsiskaitymo internetu funkciją.
Finansų įstaigos suvienijo jėgas su teisėsauga ir LRT – šią savaitę startavo jungtinė prevencinė informavimo kampanija, skirta stiprinti žmonių budrumui.
Visos šios priemonės nuolat tobulinamos, pasitelkiant naujausias technologijas.
Taip pat finansų įstaigos nuolat aktyviai informuoja klientus apie naujas sukčiavimo formas, siunčia naujienlaiškius, publikuoja informacinius straipsnius, dalyvauja edukacinėse iniciatyvose. Dabar, artėjant antrosios pensijų pakopos reformos startui, pasak E. Čipkutės, finansų įstaigos skiria dar daugiau dėmesio klientų informavimui apie galimus pavojus.
EP – naujos taisyklės
Vis dėlto finansinių sukčių aukos dar vis patiria didelių nuostolių. Europos Parlamente (EP) skinasi kelią Mokėjimo paslaugų reglamento ir trečiosios Mokėjimo paslaugų direktyvos projektai, pagal kuriuos vartotoją apgavus sukčiams bankai negalės nuostolių naštos perkelti tik klientui. Tiesa, tokie siūlymai įsigalios, tikriausiai, nuo 2027-ųjų.
Kaip EP siūlomus pokyčius siekiant dėl sukčių patirtus nuostolius perkelti ant bankų pečių vertina Lietuvos bankininkai? LBA prezidentės E. Čipkutės vertinimu, šių dokumentų derinimo procese priimti galutiniai sprendimai yra reikšmingas žingsnis nuo individualių valstybių iniciatyvų vieningos reguliacinės praktikos link. Nuo šiol visa ES turės bendrą šios srities reguliavimą, privalomą visoms šalims narėms. Tačiau, pasak jos, apie konkretų jo poveikį bus galima kalbėti vėliau, kai teisės aktas bus galutinai suderintas ir priimtas.
Beje, Jungtinėje Karalystėje (JK) jau nuo pernai spalio bankams įsigaliojo prievolė kompensuoti iki 85 tūkst. svarų sterlingų (apie 96,8 tūkst. eurų) siekiančią klientų žalą, kurią jie patyrė dėl sukčių kaltės. JK mokėjimo paslaugų teikėjai įgijo teisę net trims paroms (anksčiau tai turėjo padaryti iki kitos darbo dienos pabaigos) sustabdyti įtartinas jų klientų inicijuotas transakcijas. Tai suteikia bankams daugiau laiko ištirti įtartinas operacijas ir apsaugoti vartotojus nuo sukčiavimo. Jei sukčiams vis dėlto pavyktų neteisėtai įgyti JK gyventojo lėšų, bankas tokiam klientui turėtų per penkias dienas kompensuoti minėtą sumą – iki 85 tūkst. svarų sterlingų.
EP: sukčiavimas nėra žmogaus kaltė
Pasak Europos Parlamento (EP) nario Virginijaus Sinkevičiaus, visoje ES galios naujos taisyklės, pagal kurias, jei sistema nesugebėjo žmogaus apsaugoti, atsakomybė tenka ne jam, o bankui.
– Kas konkrečiai keistųsi priėmus Mokėjimo paslaugų reglamentą ir PSD3 direktyvą?
– Iki šiol finansinis sukčiavimas dažnai baigdavosi labai paprastai. Žmogus prarasdavo pinigus ir likdavo vienas su savo problema. Dar blogiau, jei tai nutikdavo savaitgalį ir vietoj tikro banko darbuotojo tekdavo susidurti tik su automatiniu pokalbių robotu.
Dabar EP aiškiai sako, kad sukčiavimas nėra žmogaus kaltė. Sukčiavimo mastas tai patvirtina. Vien per 2024 m. sukčiai iš europiečių išviliojo daugiau nei 4 mlrd. eurų, o daugiau nei septyniais atvejais iš dešimties žmonės buvo taip suklaidinti, kad atrodė, jog jie patys priėmė sprendimą atlikti pervedimą.
Naujos taisyklės spręs šią įsisenėjusią problemą. Jei sistema nesugebėjo žmogaus apsaugoti, atsakomybė tenka ne jam, o bankui. Bankai turės stabdyti įtartinus pervedimus, aiškiai perspėti klientus ir nebegalės apsimesti, kad tai ne jų problema. Tai galios visoje Europoje.
– Kaip keičiasi socialinių tinklų ir platformų atsakomybė?
– Turime pripažinti, kad didelė dalis apgavysčių šiandien prasideda socialiniuose tinkluose. Reklamos su žinomų žmonių veidais, pažadai apie neva saugią investiciją ar greitą pelną. Daugelis esame tai matę, kai kurie, deja, ir nukentėję.
Finansiniai sukčiai jau dabar atakuoja pinigus iš antrosios pensijų pakopos fondų ketinančius atsiimti žmones, siūlydami „ypatingas investavimo galimybes“.
Iki šiol socialiniai tinklai dažnai likdavo nuošalyje. Sukčiai dingdavo, o žmogus likdavo ir be žadėtų paslaugų, ir be savo pinigų.
Nauji pakeitimai numatys atsakomybę ir platformoms. Jei jos leis akivaizdžiai netikroms finansinėms reklamoms toliau plisti socialiniuose tinkluose ir jų neblokuos, už tai teks atsakyti ir finansiškai.
– Ar bankai nesipriešina siūlomoms naujoms taisyklėms?
– Svarbu prisiminti, kaip buvo iki šiol. Jei žmogų apgaudavo, dažniausiai visa našta tekdavo jam pačiam, net ir tada, kai sukčiavimas būdavo profesionaliai suplanuotas. Tai buvo ne tik finansinis smūgis, bet ir skaudi patirtis, kurią dažnai lydėdavo neteisingumo ir gėdos jausmas.
Natūralu, kad bankai šiuos pokyčius vertino skirtingai ir derybose turėjo įvairių nuomonių. Tačiau vis daugiau jų šiandien supranta paprastą dalyką: geriau iš anksto investuoti į žmonių saugumą ir prevenciją, nei vėliau tvarkytis su padariniais.
– Lietuvoje baiminamasi, kad sukčiai suaktyvės, kai žmonės pradės atsiimti antros pensijų pakopos lėšas. Ar naujos taisyklės spės suveikti?
– Esu įsitikinęs, kad kitais metais sukčiai tikrai suaktyvės. Taip nutinka visada, kai daug žmonių vienu metu turi galimybę gauti didesnes pinigų sumas. Sukčiai labai greitai prisitaiko, stebi situaciją ir bando ja pasinaudoti.
Europos lygmeniu priimti sprendimai reikšmingai sustiprins žmonių apsaugą, aiškiau apibrėš bankų ir socialinių tinklų platformų atsakomybę. Tačiau ne mažiau svarbu ir tai, ką galime padaryti Lietuvoje jau dabar. Reikia stiprinti policijos pajėgumus, kad ji galėtų greičiau ir efektyviau reaguoti į sukčiavimo atvejus, o žmonės jaustų, kad pagalba yra reali, ne tik formali.
Kartu būtinos ir prevencinės priemonės. Aktyvios informavimo kampanijos, paprastas ir suprantamas žmonių švietimas, aiškūs įspėjimai apie dažniausias sukčiavimo schemas gali padėti išvengti labai skaudžių situacijų. Kuo daugiau apie tai kalbėsime iš anksto, tuo mažiau žmonių liks apgauti vėliau.
– Koks Jūsų indėlis šiame projekte?
– Nuo pat pradžių EP laikiausi labai aiškios nuostatos – pirmiausia reikia galvoti apie žmogų. Apie tą, kuris vieną dieną atsidaro sąskaitą ir pamato, kad jo pinigų nebėra. Apie tą, kuris skambina bankui, jaudinasi, kaltina save ir dažnai lieka vienas su savo problema. Man buvo svarbu, kad sprendimai būtų priimami galvojant būtent apie šiuos žmones, o ne ieškant, kam patogiau permesti atsakomybę.
Derybose nuolat kartojau, kad finansinis sukčiavimas nėra finansinio raštingumo ar neatsargumo klausimas. Tai saugumo spraga, kuria naudojasi profesionalios ir labai gerai organizuotos sukčių grupės. Kai žmogus yra apgautas, ypač manipuliuojant, gąsdinant ar spaudžiant, jis neturi būti kaltas vien dėl to, kad paspaudė mygtuką.
Todėl man buvo svarbu, kad galutiniame susitarime aiškiai atsispindėtų ši mintis – sistema turi keistis taip, kad ji realiai saugotų žmones. Džiaugiuosi, kad šią kryptį pavyko išlaikyti ir įtikinti kolegas, jog atsakomybė turi būti paskirstyta teisingai, o žmogui finansiniai nuostoliai privalo būti atlyginti.
Šis susitarimas siunčia labai aiškią žinutę visiems – Europoje sąžiningas žmogus negali būti paliktas vienas.
– Kokioje stadijoje dabar yra Mokėjimo paslaugų reglamentas (PSR) ir PSD3 direktyva? Kada jie galėtų įsigalioti?
– Praėjusį mėnesį EP ir ES Tarybai pavyko susitarti dėl pagrindinių taisyklių, kurios geriau apsaugos žmones nuo finansinių sukčių. Dabar liko tik formalūs žingsniai. EP dėl šių teisės aktų galutinai balsuos kitų metų pavasarį. Paskui bus duotas laikas bankams ir kitoms įmonėms pasiruošti ir įgyvendinti pokyčius. Todėl realiai naujos taisyklės pradės veikti, tikriausiai, 2027 m.
Naujausi komentarai