Gamintojams nurodant, kad sumažinus pridėtinės vertės mokestį, galutinės kainos priklausytų nuo prekybininkų, pastarieji nori politinių garantijų. Premjeras teigia, jog PVM mažinimas paprastai būna naudingas ne vartotojams, o prekybininkams ir paslaugų teikėjams.

Mėsos ir pieno perdirbimo įmones vienijančių asociacijų vadovai sako, jog PVM maisto produktams sumažinus nuo 21 iki 9 proc., jie turėtų atpigti 12 proc. Tačiau jie pabrėžia, kad galutinės kainos priklausytų nuo prekybininkų, nes PVM „atsiranda lentynoje“.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad PVM maistui būtų mažinamas tik įsitikinus, kad tai duos didžiausią naudą vartotojams. Jis pabrėžia, kad pirmiausia reikia didinti žmonių pajamas.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas sako, kad prekybininkai kokių nors įsipareigojimų prisiimtų, jei dėl PVM mažinimo būtų pasiektas politinis sutarimas.

„Jeigu bus politinis sutarimas, tai verslas šiuo atveju tikrai savo dalį įsipareigojimų įgyvendins, padarys, jeigu bus poreikis memorandumo, rašytinio ar viešo kažkokio pareiškimo, tą formą rasime“, – antradienį Seime vykstančioje politikų, gamintojų ir prekybininkų diskusijoje dėl kainų augimo teigė L. Vilimas.

Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius sako, kad gamintojai nepasinaudos sumažintu PVM: „Garantuoju 200 proc.“.

Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovo Egidijaus Simonio teigimu, sumažinus PVM, pieno produktai taip pat atpigtų: „Taip esu įsitikinęs“.

„PVM atsiranda lentynoje“, – pridūrė E. Simonis.

S. Skvernelis antradienį interviu LRT radijui sakė, kad laisvos rinkos šalyje kalbėti apie kainų reguliavimą nėra ir prasmės, tačiau Vyriausybė svarsto, ar įmanoma sumažinti kainas, sumažinus PVM.

„Vyriausybėje svarstomos priemonės, kad galbūt per PVM mažinimą taip pat pavyktų situaciją (kainų augimą – BNS) suvaldyti. Tačiau kiek turėjome panašių situacijų su pridėtinės vertės mokesčio sumažinimu, tai kaip taisyklė, jis lieka ne vartotojui, bet paslaugos teikėjui arba prekybininkui. Dėl to, kol nėra labai aiškaus sprendimo, kaip užtikrinti, kad jei PVM būtų sumažintas, ar tikrai galutinis laimėtojas būtų vartotojas, tai nebus daroma“, – antradienį LRT radijui sakė premjeras.

„Svarbiausias momentas šitoje situacijoje, kad reikia didinti mūsų gyventojų pajamas, kad atlyginimai ir pajamos būtų tokios, kad tas kainų augimas, kuris yra svyruojantis, jis negąsdintų. Ir, aišku, reikia valdyti infliaciją, nes tai taip pat kerta per perkamąją galią“, – pridūrė jis.

Konservatoriai siūlo nuo kitų metų visiems maisto produktams, išskyrus alkoholinius gėrimus, taikyti 9 proc. PVM. Vienas pataisų autorių parlamentaras Žygimantas Pavilionis sako, kad kainos turėtų sumažėti iki 9–10 proc.

Jie taip pat siūlo verslui įsipareigoti, kad sumažinus PVM nuo 21 iki 9 proc., kainos turėtų sumažėti 9,9 proc. – esą taip būtų užtikrintas sąžiningas kainų mažėjimas. Be to, jie siūlo tokį susitarimą taikyti trejus metus.

Konservatorių siūlomo memorandumo projekte numatoma, kad verslas ir valdžia, be kita ko, įsipareigoja „nesinaudoti su infliacija susijusiais veiksniais kaip pretekstu kelti maisto prekių kainas labiau, nei jos turėtų kilti dėl infliacijos“.

Laisvosios rinkos instituto vadovo Žilvino Šilėno teigimu, PVM sumažinus 1 punktu, biudžetas negautų 160 mln. eurų pajamų. Tačiau jis tikisi, kad 30  mln. eurų į biudžetą patektų dėl išaugusio vartojimo. 

Dabar maistui taikomas 21 proc. PVM tarifas.

2014 metų rugpjūtį prekybininkai pasirašė geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumą – jie įsipareigojo sąžiningai perskaičiuoti kainas, pirmąjį pusmetį po euro įvedimo skelbti kainas eurais ir litais, vėliau dalis prekybininkų savanoriškai šį terminą pratęsė dar pusmečiui.

Pirmais metais po euro įvedimo – 2015-aisiais – vidutinė metinė defliacija siekė 0,7 proc., 2016 metais ją pakeitė 0,7 proc. infliacija, o 2017 metais kainų indeksas šoko iki 3,7 proc.