Pirmas šių metų pusmetis nebuvo palankus pienininkams. Atpigus produkcijai daugelis jų patyrė nuostolių. Tačiau vilčių iki metų pabaigos pagerinti finansinius rezultatus pienininkams teikia Rusija.

Lėtėjant ekonomikai daugelis įmonių jau veržiasi diržus ir rengiasi galimam sąstingiui. Maisto pramonės atstovai ramūs – žmonės gali mažiau pramogauti, kukliau rengtis, tačiau maistui visada skirs didelę šeimos biudžeto dalį.
„Prognozės niūrios, tik ne mūsų sektoriui – sūrių kasmet parduodame vis daugiau“, – optimizmo nestokojo bendrovės Vilkyškių pieninės direktorius Gintaras Bertašius. Brangstanti energija, anot jo, pieninei nėra didelė grėsmė, nes ji nesudaro kiek didesnės sąnaudų dalies. Labiausiai sūrio gamintojai priklausomi nuo žaliavos – 70 proc. produkcijos savikainos lemia pieno kaina.
Nors superkamo pieno kaina šiemet smuko, veikiausiai jau netrukus perdirbėjams žaliavą gali tekti supirkti brangiau. Mat vietos pieno gamintojai neatsisako minčių protesto akcijomis išsikovoti ES vidurkį siekiančias pieno supirkimo kainas.

Daugiausia moka rusai

G.Bertašius įsitikinęs, kad net esant labai sunkiai padėčiai tarptautinėje rinkoje Vilkyškių pieninė išliks konkurencinga. Pirmiausia dėl didelės produkcijos pasiūlos. Antra, bendrovė nėra priklausoma nuo kurio nors vieno stambaus užsakovo. Sūriai keliauja į įvairias pasaulio šalis, tačiau nė vienai rinkai netiekiama daugiau kaip 25 proc. produkcijos. Pernai geriausią kainą siūlė Lenkijos pirkėjai, šiuo metu ekonomiškai naudingiausia tiekti Rusijos rinkai.
„Lietuviški sūriai Rusijoje vertinami, todėl perkami net brangesnieji. Į Rytus stengiamės išsiųsti kuo daugiau produkcijos“, – pasakojo G.Bertašius.
Vilkyškių pieninės produkcija dar eksportuojama į Skandinaviją, beveik visas ES šalis, nedidelės partijos siunčiamos į Venesuelą, Japoniją.

Nuostolius keis pelnas

Pirmą pusmetį visos pieno perdirbimo įmonės patyrė nuostolių. Bendrovė „Pieno žvaigždės“ pirmą ketvirtį skelbė patyrusi 8,8 mln. litų nuostolių ir sumažino šių metų pardavimo bei pelno prognozes. Įmonė šiemet tikisi 700 mln. litų apyvartos, arba 6,7 proc. mažesnės, nei prognozavo anksčiau, bei 21 mln. litų grynojo pelno (anksčiau tikėtasi 30 mln. litų). „Žemaitijos pienas“ pirmą šių metų pusmetį patyrė 10,4 mln. litų nuostolių, o pernai tuo pačiu metu ji buvo gavusi 6,2 mln. litų pelno. Kad pirmą pusmetį patyrė nuostolių, neslepia ir Vilkyškių pieninės vadovas, tačiau juos ketinama skelbti vėliau.
Įmonių teigimu, nuostolius lėmė ne ekonominė padėtis. Mat nepaisant nuostolių, įmonių gamyba ir apyvarta kyla. Pelnas esą smuko todėl, kad sandėliuose susikaupė dar iš žiemą supirkto labai brangaus pieno pagamintos produkcijos, kurią šiai atpigus teko parduoti mažesne kaina.
„Prisigaminome sūrių iš brangaus pieno, o visoje Europoje – perprodukcija, smuko sūrių kainos. Parduodame produkciją palyginti pigiai, todėl uždirbti nepavyksta“, – vardijo priežastis G.Bertašius.
Jis viliasi, kad iki metų pabaigos pavyks pagerinti įmonės finansinę būklę ir galbūt gauti kiek pelno.

Mažės rankų darbo

Įmonių grupėje, kuriai priklauso Vilkyškių pieninė, Kelmės pieninė ir bendrovė „Modest“, dirba daugiau kaip 750 žmonių. Beveik pusė jų – Vilkyškių pieninėje.
„Gamyba vis dar imli rankų darbui, bet laikui bėgant automatizuosime vis daugiau procesų“, – planavo G.Bertašius. Modernizavus gamybą per pastaruosius trejus metus įmonėje darbuotojų sumažėjo penktadaliu. Daugiausia žmonių dirba pakavimo skyriuje, tačiau jau netrukus planuojama statyti dėžių lankstymo ir etikečių klijavimo įrengimus, tad darbo rankų poreikis sumažės.
Didžiausia praėjusių metų investicija – 10 mln. litų kainavęs modernus išrūgų cechas, kuriame gaminamas išrūgų koncentratas. Šis pusfabrikatis vežamas į Lenkiją, kur perdirbamas į išrūgų miltus. „Anksčiau išrūgas išlaistydavome laukuose. Vadinasi, išlaistydavome galimas pajamas“, – investicija džiaugėsi G.Bertašius.
Šį pavasarį įmonė baigė Kelmės pieninės pirkimo procedūras. Iki šiol grupė orientavosi tik į sūrių gamybą, o įsigijusi Kelmės pieninę žengė į šviežių produktų gamybos sritį.