Pienininkus maitina Rusija

Pirmasis šių metų pusmetis nebuvo maloningas pieno produktų gamintojams. Tačiau vilčių iki metų galo pasigerinti finansinius rezultatus pienininkams teikia Rusija.

Krizės nesibaimina

Lėtėjant ekonomikos augimui daugelis įmonių jau veržiasi diržus ir rengiasi galimam sąstingiui, tačiau maisto pramonės atstovai ramūs – žmonės gali mažiau pramogauti, kukliau rengtis, tačiau maistui visada skirs didelę dalį šeimos biudžeto.

„Prognozės niūrios, tačiau tik ne mūsų sektoriui – sūrių kasmet parduodame vis daugiau“, – optimizmo nestokojo bendrovės Vilkyškių pieninė direktorius Gintaras Bertašius. Brangstanti energetika, anot jo, pieninei nėra didelė grėsmė, nes ji nesudaro žymios sąnaudų dalies. Labiausiai sūrio gamintojai yra priklausomi nuo žaliavos – 70 proc. produkcijos savikainos lemia pieno kaina.

Nors superkamo pieno kaina šiemet smuko, tikėtina, kad jau netrukus perdirbėjams žaliavą gali tekti supirkti brangiau. Mat vietos pieno gamintojai neatsisako minčių protesto akcijomis išsikovoti ES vidurkį siekiančias pieno supirkimo kainas.

Daugiausia moka rusai

G.Bertašius įsitikinęs, kad net esant labai sudėtingai situacijai tarptautinėje rinkoje, Vilkyškių pieninė“ išliks konkurencinga. Pirmiausia dėl plačios produkcijos pasiūlos. Antra, bendrovė nėra priklausoma nuo kurio nors vieno stambaus užsakovo. Sūriai keliauja į įvairias pasaulio šalis, tačiau nė į vieną rinką nevežama daugiau kaip 25 proc. produkcijos. Pernai geriausią kainą siūlė Lenkijos pirkėjai, šiuo metu ekonomiškai naudingiausia dirbti su Rusijos rinka.

„Lietuviški sūriai Rusijoje vertinami, todėl perkami net brangesni. Rytų kryptimi stengiamės išsiųsti kuo daugiau produkcijos“, – pasakojo G.Bertašius.

Vilkyškių pieninės produkcija dar eksportuojama į Skandinaviją, beveik visas ES šalis, nedidelės siuntos siunčiamos į Venesuelą, Japoniją.

Nuostolius keis pelnas

Pirmąjį pusmetį visos pieno perdirbimo įmonės patyrė nuostolių. Bendrovė „Pieno žvaigždės“ pirmąjį ketvirtį skelbė patyrusi 8,8 mln. Lt nuostolį bei sumažino šių metų pardavimų ir pelno prognozes. Įmonė šiemet tikisi 700 mln. litų apyvartos, arba 6,7 proc. mažesnės nei prognozavo anksčiau bei 21 mln. litų grynojo pelno, anksčiau tikėtasi 30 mln. litų pelno. „Žemaitijos pienas“ pirmąjį šių metų pusmetį patyrė 10,4 mln. litų nuostolį, kai pernai tuo pačiu metu ji buvo uždirbusi 6,2 mln. litų pelno. Kad pirmąjį pusmetį patyrė nuostolių, neslepia ir Vilkyškių pieninės vadovas, tačiau juos ketinama skelbti vėliau.

Tačiau įmonių teigimu, nuostolius lėmė ne ekonominė situacija. Mat nepaisant nuostolių, įmonių gamybos apimtis ir apyvarta auga. Pelnas esą smuko, nes sandėliuose susikaupė dar iš žiemą supirkto labai brangaus pieno pagamintos produkcijos, kurią, šiai atpigus, teko parduoti mažesne kaina.

„Prisigaminome sūrių iš brangaus pieno, o visoje Europoje – perprodukcija, smuko sūrių kainos. Parduodame produkciją palyginti pigiai, todėl uždirbti nepavyksta“, – vardijo priežastis G.Bertašius.

Jis viliasi, kad iki metų pabaigos pavyks pagerinti įmonės finansinę situaciją ir galbūt net uždirbti kuklaus pelno.

Mažės rankų darbo

Įmonių grupėje, kuriai priklauso Vilkyškių pieninė, Kelmės pieninė ir „Modest“, šiuo metu dirba daugiau kaip 750 žmonių. Beveik pusė iš jų – Vilkyškių pieninėje.

„Gamyba vis dar imli rankų darbui, bet laikui bėgant automatizuosime vis daugiau procesų“, – planavo G.Bertašius. Modernizavus gamybą per pastaruosius trejus metus įmonėje darbuotojų sumažėjo penktadaliu. Daugiausia žmonių dirba pakavimo srityje. Tačiau jau netrukus planuojama pastatyti dėžių lankstymo ir etikečių klijavimo įrengimus, tad darbo rankų poreikis sumažės.

Didžiausia praėjusių metų investicija – 10 mln. litų kainavęs modernus išrūgų cechas, kuriame gaminamas išrūgų koncentratas. Šis pusfabrikatis vežamas į Lenkiją, kur perdirbamas į išrūgų miltus. „Anksčiau išrūgas išlaistydavome į laukus. Vadinasi, išlaistydavome galimas pajamas“, – investicija džiaugėsi V.Bertašius.

Šį pavasarį įmonė baigė Kelmės pieninės pirkimo procedūras. Iki šiol grupė orientavosi tik į sūrių gamybą, įsigijusi Kelmės pieninę žengė į šviežių produktų gamybos sritį.