Loreta Graužinienė praėjusią savaitę užsiminė, kad idėja pinigų pensijoms gauti padidinus alkoholio akcizą kilo finansų ministrui. Užtat jai pačiai kilo kita idėja – apmokestinti bažnyčią. Tiesa, pasitarusi su valdančiąja koalicija, šios minties ji atsisakė. Bet ar ilgam?

Rodo į R.Šadžių

Penktadienį radijui "Laisvoji banga" interviu davusi L.Graužinienė atskleidė, kad 20 proc. didinti alkoholio akcizą siekdamas sukaupti lėšų pensijoms kompensuoti sumanė finansų ministras Rimantas Šadžius.

"Kaip vieną alternatyvų finansų ministras pasiūlė akcizo padidinimą iki 20 proc.", – vakar radijui sakė Loreta Graužinienė.

Ji davė interviu prieš pat valdančiųjų politinės tarybos posėdį, kuriame ir turėjo būti svarstomi pensijų finansavimo šaltiniai. Posėdyje R.Šadžius pateikė skaičiavimus, kokį poveikį tai padarys biudžetui, tačiau viešai šie skaičiavimai vakar nebuvo komentuojami.

Valdančiosios koalicijos politinė taryba praėjusią savaitę nusprendė, kad sumažintos senatvės pensijos dalinai bus kompensuojamos iš pajamų, kurios į valstybės biudžetą pateks iš alkoholio akcizo. Jeigu Seimas pataisas dėl alkoholio akcizo didinimo priimtų kovą, jos įsigaliotų po pusmečio – nuo rudens.

Persigalvojo per valandą

Tačiau dar vakar ryte interviu radijui Darbo partijos ir parlamento vadovė nurodė, kad vienas iš kompensavimo šaltinių galėtų būti ir Katalikų bažnyčios apmokestinimas.

"Aš kalbėjau, kad vidinių rezervų yra, dėl jūsų paminėto apmokestinimo garsiai kalbėjau ir vienintelė buvau krizės metu, kai buvo keliami mokesčiai, ir salėj atvirai kalbėjau, kad yra išskirta grupė, kuri naudojasi lengvatomis, gauna dideles pajamas, ir tai nesąžininga kitų žmonių atžvilgiu", – taip ji atsakė į klausimą, ar ieškant būdų grąžinti pensijas per papildomus mokesčius nebūtų racionalu apmokestinti Katalikų bažnyčios.

Po valdančiosios tarybos posėdžio politikė jau buvo kur kas santūresnė reikšdama savo poziciją. Pasak Seimo pirmininkės, šis klausimas valdančiųjų politinėje taryboje net nebuvo keliamas. Ji netgi pareiškė nesiūlysianti valdantiesiems svarstyti tokio žingsnio.

L.Graužinienė pareiškė, kad ryte radijuje išsakė nuomonę dėl siūlymo apmokestinti bažnyčią tada, kai valstybė ieškojo lėšų krizei suvaldyti.

Variantų neatskleidė

Paklausta, kokių būdų apmokestinti bažnyčią ji matytų, Seimo vadovė atsisakė apie tai diskutuoti: "Kadangi dabar niekas nesiruošia jos apmokestinti, nediskutuosiu. Kai tas klausimas bus iškeltas politinėje taryboje, tada kalbėsime."

"Ne, aš nekelsiu", – atsakė L.Graužinienė, BNS paklausta, ar ji siūlys bažnyčios apmokestinimo klausimą apsvarstyti politinėje taryboje.
Pasak Seimo pirmininkės, apie visų religinių bendruomenių apmokestinimą niekada nebuvo kalbama: "Apie religines bendruomenes niekada nekalbėta. Prieš trejus ketverius metus buvo kalbama apie komercinei veiklai skiriamas lėšas."

Seimo vadovė, paklausta, ar teisingas yra sprendimas, kad Bažnyčia neturi mokėti mokesčių, teigė, jog dėl to turi susitarti gyventojai ir Bažnyčia: "Čia turi susitarti žmonės ir Bažnyčia – jeigu žmones tenkina ta situacija, jeigu Bažnyčia pagrindžia savo veiklą ir žmonės sutinka, tai valstybė turi mažiausiai kištis."

Nuo mokesčių atleisti

Lietuvoje religinės konfesijos yra atleistos nuo nekilnojamo turto mokesčio, taip pat nemoka mokesčių už pajamas, gautas tą turtą nuomojant ir t. t., turi kitų mokesčių lengvatų.

Šventojo Sosto ir Lietuvos sutartis numato, kad "bažnyčios, koplyčios ir kiti sakralūs statiniai, parapijų namai, kurijos, seminarijos, vienuoliniai namai ir kita šių juridinių asmenų nuosavybė, naudojama sielovados, karitatyviniams, socialiniams, švietimo ir kultūros tikslams, neapmokestinami valstybiniais mokesčiais", taip pat nustatyta, kad "valstybė neapmokestina savanoriškų aukų Bažnyčiai ir aukų, skirtų jos sielovados, švietimo ir karitatyvinei veiklai".

Sigitas Tamkevičius

Arkivyskupas metropolitas

Politikai ieško pinigų pensijoms sugrąžinti – manau, tai yra normalu ir sveikintina. Bet jei manyta, kad apmokestins Bažnyčios pajamas ir bus iš to naudos, – aš labai abejoju, ar ten taikoma. Taip, kai kurios vyskupijos, parapijos turi įkūrusios viešąsias įstaigas, kurios neša pelną. Bet mes tą pelną naudojame religinei, labdaros, šviečiamajai veiklai. Jei nuo tos veiklos ir atlieka šioks toks likutis, jis apmokestinamas lygiai taip, kaip ir kitų viešųjų įstaigų. Bet paprastai to pelno būna tiek nedaug, kad nieko nelieka. Na, naudos aš abejoju ar būtų gaunama, bet jei įstatymai būtų pakeisti taip, kad turėtume mokėti nuo to viso pelno ir jo nebūtų galima panaudoti labdaros veiklai, ją tektų sumažinti. Pavyzdžiui, Kaune, Partizanų gatvėje, maitiname apie 500 žmonių. Tad ar bus miestui, Lietuvai kokios nors naudos, kad mažiau padarysime žmonėms? Vienur siekiama kelis centus pridėti prie pensijų, kitur reikės labdaringą veiklą nutraukti. Čia yra audra šaukšte vandens.