Elektros kaina pirmąjį 2014 m. pusmetį „Nord Pool Spot“ biržoje Suomijoje buvo 15 proc. žemesnė nei praėjusių metų tą patį laikotarpį ir siekė 34,9 eurų/MWh.

Tuo tarpu Lietuvoje ir Latvijoje kaina išliko tokia pati – 24 proc. didesnė nei Suomijoje – 46,3 eurų/MWh. Kainai kristi Lietuvoje neleido sumažėjęs vandens lygis Dauguvos upėje ir esamų jungčių pralaidumų trūkumai.

„Lyginant šiuos ir praėjusius metus, elektros kaina Šiaurės šalyse kito. Pokyčiams įtakos turėjo 3 proc. mažesnis elektros suvartojimas ir 10 proc. anglies kainos kritimas. Svarbu ir tai, kad vandens lygis Šiaurės šalių hidroelektrinių rezervuaruose pasiekė praėjusių metų, o taip pat ir vidutinį ilgametį lygį. Visgi Latvijoje vandens lygis Dauguvos upėje buvo žemesnis nei įprastai, taigi gamyba hidroelektrinėse sumažėjo, o tai iš dalies lėmė itin neryškius elektros kainos pokyčius Lietuvoje ir kaimyninėje šalyje“, – sako Gatis Junghans, „Elektrum Lietuva“ generalinis direktorius.

Pasak G. Junghans, 2014 m. pradžioje pradėta eksploatuoti „Estlink-2“ jungtis didino perdavimo pajėgumus tarp Estijos ir Suomijos nuo 650 MW iki 1000 MW. Dėl išaugusių importo pajėgumų elektros kainos minėtose šalyse 93 proc. laiko buvo vienodos, lyginant su 64 proc. 2013 m. pirmąjį pusmetį, o elektros kaina Estijoje nukrito 19 proc., iki 35,3 eurų/MWh. Elektros importas pirmąjį metų pusmetį iš Šiaurės į Baltijos šalis išaugo beveik keturis kartus ir siekė 2,035 GWh.

Visgi Lietuvoje ir Latvijoje dėl vis dar nepakankamų pralaidumų elektros kainos yra didesnės – pirmąjį šių metų pusmetį kaina buvo maždaug 33 proc. didesnė nei Šiaurės šalyse. Taip pat kainos tarp Estijos ir Lietuvos bei Latvijos dėl perkrovų Estijos-Latvijos pasienyje buvo 11 eurų/MWh didesnės, kai tuo tarpu 2013 m. pirmąjį pusmetį šis skirtumas tesiekė 2,5 eurų/MWh.

Elektros kainoms įtakos turėjo ir CO2 kvotų kaina, kuri šį pusmetį buvo vidutiniškai 28 proc. didesnė – 6 eurų/t. Visgi tai – beveik penkis kartus mažiau nei istoriškai aukščiausias kainų lygis 2008 m. Taigi gana žemos CO2 ir anglies kainos sumažino gamybos kaštus anglimi kūrenamose elektrinėse, tad ir elektros kaina Šiaurės šalyse mažėjo.

G. Junghans pastebi, kad gamtinių dujų kaina Latvijoje bei Lietuvoje priklauso ir nuo naftos produktų kainos. Pirmąjį metų pusmetį vidutinė gamtinių dujų kaina, suvartojantiems daugiau nei 100 000 nm3, buvo 35,3 eurų/MWh – 7 proc. mažesnė nei praėjusiais metais, kuomet ji siekė 38 eurų/MWh. Tuo tarpu „Brent“ naftos kaina šiemet buvo 108.9 JAV dol,/bbl ir, lyginant su praėjusiais metais, žymiai nekito (107.5 JAV dol./bbl). Taigi didelių gamtinių dujų kainos pokyčių artimiausiais mėnesiais nesitikima. Tačiau „Elektrum“ atstovas pabrėžia, kad aukštos gamtinių dujų ir žemos elektros kainos mažina kogeneracinių elektrinių konkurencingumą ir skatina gaminamą vietinę elektrą pakeisti importuojama.