Quantcast

Plinta nauja mada – nepirkti ištisus metus: lūžis buvo, kai supratau, kad turiu penkiaženklę skolą

  • Teksto dydis:

Pasaulyje plinta nauja socialinio tinklo „TikTok“ mada. Šimtai žmonių pasižada keisti apsipirkimo įpročius ir kai kurių daiktų nepirkti visai, praneša LNK.

Brukline gyvenanti Eliza pastaruosius kelerius metus išlaidavo ir pirko brangius dizainerių drabužius. Galiausiai piniginė ištuštėjo.

„Mano lūžis buvo, kai supratau, kad turiu penkiaženklę kredito kortelių skolą. Man tikrai nusibodo nuolatinis pirkimo ir skolos grąžinimo ciklas“, – kalbėjo Eliza.

Vis dėlto, panašu, kad Lietuvos gyventojų mažesnio vartojimo mados nepasiekia. Mat, net ir tie, kurie parduotuvėse vaikščioti nemėgsta, jų neišvengia.

„Kai reikia pirkti, tada ir perku. Dėl smagumo nemėgstu“, – sakė pakalbinta moteris.

„Žmona perka. Žmona irgi nemėgsta, ji mėgsta, kad aš gerai atrodyčiau“, – teigė praeivis.

Tad daugelis įsitikinę – ištisus metus nepirkti nepavyktų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Nepavyktų visus metus nepirkti, nes, natūralu, reikia naujų drabužių, avalynės. Bet, iš principo, mažesnis vartojimas būtų gerai“, – savo nuomone pasidalijo praeivė.

Pastarųjų kelių metų statistika rodo, kad išlaidauti Lietuvos žmonės nevengia.

„Su pasižadėjimais nepirkti prekių, sakyčiau, geras požiūris, bet ar jis vyksta realybėje? Skaičiai rodo, kad, tikėtina, ne. Žmonės perka, perka ir impulsyviai, ir planuotai. Tai yra tenkina čia ir dabar savo lūkesčius“, – akcentavo prekybos centro „CUP“ generalinė direktorė Ona Nevinskienė.

Tiesa, daugiausiai gyventojai išleidžia maistui ir nealkoholiniams gėrimams. Šių išlaidų dalis kasmet didėja. Kitos didelės išlaidos – komunaliniams mokesčiams ir transportui. O štai iš ne tokių būtinų prekių populiariausi pirkiniai – drabužiai ir avalynė. Tiesa, kasmet šių išlaidų dalis mažėja. Restoranuose ir viešbučiuose – atvirkščiai – tautiečiai kasmet palieka vis daugiau pinigų. Panaši tendencija ir su poilsiu bei pramogomis. Čia išlaidavimo pikas buvo dar 2020 m., o vėliau stabilizavosi.

„Šie metai už praeitus metus vėl didesni. Tai reiškia, kad didelė infliacija arba kainodara neturėjo įtakos klientų sprendimams“, – aiškino O. Nevinskienė.

Didelė infliacija arba kainodara neturėjo įtakos klientų sprendimams.

Tiesa, dalijimasis daiktais, padėvėtų rūbų punktai ir sendaikčių parduotuvės nepamirštos. Padėvėtų daiktų, rūbų, batų žmonės atneša išties nemažai, daug jų ir pasiima. Tačiau, kad Lietuvoje žmonės labiau atsižvelgtų į tvarią madą ir mažesnį vartojimą, aplinkosaugos entuziastai nepastebi. Tad jeigu tvarumas į žmonių gyvenimus ateis per lėtai, aplinkosaugos specialistai mato niūrią ateitį.

„Tos prognozės, sakyčiau, mūsų elgesiui nesikeičiant, viena už kitą niūresnės. Na, mano gyvenimui to užteks, bet jeigu kalbu apie savo vaikus ir anūkus, man dėl jų neramu“, – teigė „Dėkui“ stotelių vadovas Tomas Vaitkevičius.

Nors socialinėje erdvėje paplitęs iššūkis skirtas vieneriems metams, jį išbandžiusieji dalijasi, kad vis dar parduotuvėse lankosi rečiau. Aplinkosaugos entuziastai tikina, kad kiekvienas žmogus geriausiai prie pokyčių prisidės kritiškai pažvelgdamas į savo pirkinių krepšį ir nuspręsdamas, ar tikrai to daikto reikia.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Verkiam vis

Verkiam vis portretas
Eikite į rinkimus ir nerenkat tuos pačius kurie jau valdo 34metus

Jei nepirksi,

Jei nepirksi, portretas
valdzia ives abonentini mokesti. Pinigus ji atims vistiek!

????

???? portretas
Drabužiai ir avalynė- nebūtini pirkiniai? Kokia dar čia nesąmonė? Gal žiemą basam vaikščioti? Geriau parašytų kodėl žmogus uždirbęs 3000 eurų, gauna tik 1800 ? Kodėl tokie didžiuliai mokesčiai?
VISI KOMENTARAI 12

Galerijos

Daugiau straipsnių