Bankroto dalgis įmones šienauja šimtais. Šią statistiką lydi nuogąstavimai, kad krizės šešėlyje gali būti sėkmingai paslėptos nesąžiningo verslo machinacijos ar akivaizdūs tyčinio bankroto požymiai.

Nešvarūs žaidimai

Į lėtėjančios ekonomikos girnas patenka vis daugiau įmonių. Vien per tris šių metų mėnesius šalyje jau bankrutavo 446 įmonės – du kartus daugiau nei pernai tuo pat metu. Ar verslas žlunga dėl prastėjančių ekonomikos sąlygų, o galbūt krizė tėra priedanga pabėgti nuo skolų?

"Bankrotas yra natūralus reiškinys. Tačiau vis dažniau girdime apie įmones, kurios steigiamos vien lėšoms pritraukti. Vėliau tos lėšos teisėtais, bet nesąžiningais būdais perkeliamos į kitas įmones, pasisavinamos ar iššvaistomos, o skolos paliekamos", – dienraščiui teigė civilinės teisės specialistas Laurynas Didžiulis.

Anot jo, nemaža tikimybė, kad tokių atvejų Lietuvoje tik daugės. Iškilus rimtų problemų veikiausiai atsiras nemažai tokių verslininkų, kurie norės atsiriboti nuo blogai dirbančios ir prasiskolinusios įmonės.

"Būna atvejų, kai verslininkai prisiskolina pinigų, įmonė yra nustekenama ir numarinama, o tas pats asmuo tuoj pat steigia kitą bendrovę. Deja, tokiems planams įgyvendinti mūsų teisinėje sistemoje tebėra visokių svertų ir gudrybių, nes ji dar nėra iki galo išvystyta, trūksta praktikos", – aiškino teisininkas.

Paslėpti lengva, įrodyti sunku

Kitose šalyse, turinčiose šimtametes teisinės sistemos ir teismų praktikos tradicijas, į bankrotą tyčia įstumti įmonę nėra taip lengva. Pavyzdžiui, Vokietijoje akylai stebima, kokie procesai vyksta įmonių grupių viduje, ar neperkeliamas turtas ir skolos, ar po smulkiais pirkiniais paslėpti dividendai neišmokami pagrindinei bendrovei ir t. t.

"Lietuvoje to nėra. Todėl didelėms verslo grupėms lengva nuslėpti kai kuriuos procesus. Ir kuo sunkesnė padėtis šalyje, tuo kai kurie verslininkai darosi gudresni", – aiškino L.Didžiulis.

Neretas atvejis, kai vienos ar kitos verslo grupės nuostoliai permetami vienai iš grupės įmonių, o ši vėliau sužlugdoma. Jokio turto tokios bendrovės prieš paskelbiant bankrotą jau nebeturi, tad ir kreditoriai dažnai lieka tuščiomis rankomis. Tiesa, įrodyti tai nelengva.

Pasirūpina savais administratoriais

Bankroto administratoriai yra tie asmenys, kurie turėtų patikrinti, ar visi procesai įmonėje, prieš šiai paskelbiant bankrotą, buvo vykdyti teisėtai. Jeigu kyla įtarimas, kad skolų kilpa užtraukta tyčia, kad būta bendrovei nenaudingų sandorių, bankroto administratoriai privalo kreiptis į teisėsaugos pareigūnus.

Tačiau, L.Didžiulio nuomone, daugėjant bankroto bylų, didėja ir klaidų tikimybė. Deja, kartais bankroto administratoriai pamiršta kreditorių interesus ir dėl nerūpestingumo ar tyčia padeda verslininkams išlipti sausiems iš balos, o galbūt ir pasipelnyti.

Ne veltui kai kurių įmonių vadovai inicijuoja bankrotą ir visais būdais siekia, kad teismas paskirtų jų pasirinktą bankroto administratorių. Taigi teisininkai kreditoriams pataria nuolatos stebėti bankroto administratorių veiksmus ir rūpintis savo interesais patiems.

Landų yra nemažai

Advokatui Algiui Petruliui taip pat žinomi pavyzdžiai, kaip žlungančių bendrovių savininkai sugeba pabėgti ir nuo skolų, ir nuo atsakomybės. Pasitaiko atvejų, kai įmonė perrašoma benamiui ar kitam asmeniui, apsimetančiam nauju vadovu ar investuotoju. Taip bendrovės įkūrėjas teisiniu požiūriu nutraukia ryšius su įmone, kad nereikėtų atsiskaityti su kreditoriais savo turtu.

"Kai dirba savas bankroto administratorius, galima nuo skolų išsisukti ir kitais būdais. Aišku, net dėl gerų draugų jie nusižengti nenori, nes tai užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Jei galima ką nors padaryti teisėtai, apeiti įstatymus ar rasti landų, tai taip visi ir daro. O vadinamųjų juodų atvejų – nusikaltimų – tikrai nedaug", – kalbėjo A.Petrulis.

Gali skųstis teisme

Įmonių bankroto valdymo departamento direktorius Virginijus Narvilas pripažįsta, kad sunkmečiu vis daugiau verslininkų ieško išgyvenimo receptų ir ne visada imasi legalių priemonių jiems įgyvendinti. Tačiau pašnekovas tikino, kad iškėlus bankroto bylą kreditoriai turi nemažai teisinių galimybių apginti savo interesus. O machinacijų vykdant bankroto procedūras esą nepasitaiko.

"Bankroto procesas labai sudėtingas. Kiekviena byla gali sukelti konfliktą, nes dažniausiai pretenzijas pareiškia keli kreditoriai. Žlungančios įmonės savininkas ar vadovas gali pasiūlyti paties išsirinktą administratorių, tarkime, kaimyną. Ypač jei bankrotą inicijuoja bendrovės vadovas. Tačiau kiekvienas kreditorius gali skųstis teismui ir siūlyti savo parinktą administratorių", – aiškino V.Narvilas.

Vykstant bankroto procedūrai esą užtikrinama dviguba kontrolė, nes administratoriaus darbą prižiūri kreditoriai ir teismas. "Be to, ir departamentas kontroliuoja administratorius. Jei kyla klausimų dėl asmens sąžiningumo, jis įspėjamas ir nušalinamas nuo bylos. Už du įspėjimus atimamas pažymėjimas", – tikino V.Narvilas.

Ne visų sąžinė švari

Departamento vadovas tikino nežinantis nė vieno atvejo, kad žlungančios įmonės vadovas būtų bandęs paveikti bankroto administratoriaus sprendimus, kad šis būtų išsprendęs bylą to verslininko naudai. Tačiau jis vis dėlto pripažino, kad keli administratoriai buvo nušalinti nuo bylų, kitiems skirti įspėjimai.

Tarp bankroto administratorių taip pat netyla kalbos, kad kai kurie seni vilkai turi savo teisėjus, kurie skiria bylas būtent jiems. Tačiau V.Narvilas sakė apie tai nieko nežinantis.

Patys bankroto administratoriai neneigia, kad sunkmečiu padaugėja tyčinių bankrotų ir bandymų juos papirkti ar kitaip susitarti.

"Kai ateiname į įmonę, turime peržiūrėti visus finansinius dokumentus ir patikrinti sandorius. Per mano darbo praktiką bent tris kartus teko bylas perduoti prokurorams. Dabar girdžiu net daugiau tokių atvejų. Tai reiškia, kad kolegos gerai dirba, jei atskleidžia tyčinius bankrotus. Tiesa, pažįstu ir ne tokių sąžiningų kolegų. Ne vienam buvo stabdomi ir administratorių įgaliojimai arba net atimti pažymėjimai. Pažįstu net vieną administratorių, kuriam dėl korupcijos ir aplaidžiai vykdytų pareigų dabar apribota laisvė", – atviravo bankroto administratorius Petras Basijokas.

Ginklas konkurencinėje kovoje

Skolų išieškojimo biuro (SIB) direktorius Almantas Čelkonas žino ne vieną atvejį, kai po sąvoka "bankrotas" slepiasi nesąžiningų ir apsukrių verslininkų gerai apgalvoti veiksmų planai, kuriais siekiama asmeninės finansinės naudos arba verslo partnerio žlugimo.

Deja, Lietuvos bankroto teisėje kreditoriaus ir skolininko teisių balansas ne visada išlaikomas. Teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu tik tuomet, jei nustato požymius, kurie rodo, jog įmonė bankrotą sukėlė tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, nepasiteisinusi rizika, o tyčiniai įmonės veiksmai, siekiant išvengti vykdyti įsipareigojimus kreditoriams . Tačiau tai įrodyti labai sunku. Priešingai nei kitus tyčinio bankroto požymius: blogai organizuojamą įmonės darbą, nekontroliuojamą įmonės finansinių duomenų registravimą, sudarinėjamus nuostolingus įmonei sandorius ir t. t.

"Kai bankroto administratoriumi paskiriamas žlungančios įmonės vadovo geras pažįstamas, sunkiai tikėtina, kad šioje bankroto byloje bus laikomasi visų procedūrinių taisyklių ir kad kreditoriai atgaus jiems teisėtai priklausančius pinigus. Deja, bet tokie įrodymai kaip nuostolingų sandorių sudarymas ne visada yra pakankamas įrodymas siekiant nustatyti asmeninę vadovo kaltę. Tad prašome į tyrimą įsitraukti teisėsaugos institucijas. Tai galbūt vienintelė galimybė kreditoriams atgauti skolas", – sakė SIB vadovas A.Čelkonas.

Jis atkreipė dėmesį, kad dažniausiai bankrotas tęsiasi apie dvejus (41 proc. įmonių) arba trejus (26 proc. įmonių) metus. Teisminiai procesai šiais laikais brangiai kainuoja, tad inicijavę bankroto bylas norėdami ne apginti savo teises, o pašalinti iš rinkos konkurentą, nesąžiningi verslininkai pasiekia, kad teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, areštuotų visus skolininko pinigus ir turtą. Taigi net ir moki įmonė taip gali būti privedama prie bankroto ir atsiranda pagrindas kelti bankroto bylą.

Turtą parduoti sunku

Taigi bankroto administratoriams darbo dabar netrūksta. Trūksta jų pačių. Mat gerokai padaugėjus įmonių bankrotų prireikė ir daugiau administratorių. Pasak Įmonių bankroto valdymo departamento direktoriaus V.Narvilo, bankroto administratorių šiemet padaugėjo maždaug tiek, kiek ir pačių bankrotų – apie du kartus.

Šiuo metu Lietuvoje yra 249 fiziniai bankroto administratoriai ir 88 tokią veiklą vykdančios įmonės. Tiesa, pasitaiko, kad vienas asmuo įgaliotu administratoriumi dirba net keliose įmonėse.

"Jei manote, kad dėl padažnėjusių bankrotų mums prasidėjo aukso amžius, labai klystate. Kreditoriai moka administratoriams sutartą sumą, iš bankrutuojančių įmonių atgavę skolas. O tai padaryti dabar ypač sunku. Bankroto procedūros dažniausiai užtrunka apie porą metų. Be to, daugelis įmonių iš rinkos dabar traukiasi visiškai nebeturėdamos jokio turto. O jeigu ir turi kokio nors nekilnojamojo turto, įrenginių, transporto priemonių, dabar tai parduoti labai sunku, niekam tų daiktų nereikia, varžytinės vyksta po du tris kartus. Taigi iki tol ir administratoriai pinigų negauna", – aiškino V.Narvilas.

Uždarbis – kaip loterijoje

Patys bankroto administratoriai taip pat tikina lengvai pinigų negaunantys. Jų neva pristinga net benzinui.

"Be abejo, darbo padaugėjo, gerokai. Daugelis įmonių susijusios atsiskaitymų grandine. Dėl to, kai viena didesnė bendrovė paskelbia esanti nemoki, ji paskui save į dugną gali nutempti ir daugiau verslininkų. Bet negaliu pasakyti, kad uždirbu daugiau. Mūsų atlyginimas ir administravimo išlaidos priklauso nuo turto, kurį randame bankrutuojančioje įmonėje. Jeigu bendrovė nemoki ir neturi jokio turto, būna, kad nepadengiamos net patirtos administravimo išlaidos ir nesumokama už benziną", – pasakojo P.Basijokas.

Bankroto administratorių asociacija siūlė Vyriausybei priimti nutarimą, kad už visiškai nemokių įmonių bankroto administravimą išlaidos būtų kompensuojamos iš biudžeto. "Sprendimo nesulaukėme. Dabar jau vargu ar pavyks ką nors pakeisti, nes valdžia net pensijoms pinigų neturi. Tad kol kas uždarbis – kaip loterijoje", – pridūrė pašnekovas.

Atlyginimai – ne mažiausi

Kaip nustatomas administratoriaus atlyginimas? Per pirmą kreditorių susirinkimą (kai apie bankrotą paskelbiama teisme) nustatoma administravimo išlaidų suma pagal administratoriaus pateiktą išlaidų sąmatą. Ši gali siekti nuo 800 iki daugiau nei 10 tūkst. litų. Į šias išlaidas įskaičiuojama viskas, ko prireikia vykdant bankroto procedūrą: nuo rašymo priemonių iki dirbančios administracijos atlyginimų.

Administratoriai, atsižvelgiant į aptarnaujamų įmonių skaičių ir būklę, vidutiniškai gali uždirbti nuo 2 iki 6 tūkst. litų per mėnesį. Tačiau šie skaičiai – labai abstraktūs, nes administratoriai paprastai vykdo kelias procedūras, o kai kurie – net po 10–20. Yra ir tokių, kurie vienu metu dirba net beveik 40-yje žlungančių įmonių.

Skaičiai ir faktai

Nuo 1993 iki 2009 m. kovo 31 d. bankrotas Lietuvoje buvo paskelbtas 7275 įmonėms ir 14 bankų. Iš jų 5578 įmonėms (76,7 proc.) ir 13 bankų (92,86 proc.) bankroto procesas baigtas.

Šių metų pirmo ketvirčio pabaigoje bankroto procesas buvo vykdomas 1697 įmonėse, iš jų likvidavimo procedūra vykdoma 882 įmonėms.

Per pirmus tris 2009 m. mėnesius bankrotas inicijuotas 446 įmonėms – tai dukart daugiau nei pernai atitinkamu laikotarpiu.

Šiemet aktyviausi inicijuojant bankrotus buvo patys įmonių vadovai. Jie inicijavo 41 proc. visų bankrotų (182 įmonės), po 20 proc. bankroto procesų inicijavo "Sodra" ir kiti kreditoriai. 33 įmonių (7 proc.) bankrotą inicijavo darbuotojai, pernai tik – 8 įmonių (4 proc.). 2008 m. pradžioje daugiausia – 78 įmonių (36 proc. ) – bankrotų inicijavo "Sodra".

Didžioji dalis – 90,4 proc. – bankrutavusių įmonių buvo uždarosios akcinės bendrovės. Individualiųjų įmonių bankrotai sudaro 7,8 proc.

Nuo pat 1993-iųjų daugiausia įmonių bankrutavo Vilniaus (23 proc.), Kauno (23 proc.) ir Klaipėdos (14 proc.) apskrityse. Mažiausia bankroto procesų pradėta Marijampolės (3 proc.) ir Tauragės (3 proc.) apskrityse.

Šiemet bankrotų skaičius sparčiai didėjo ir kitose ES šalyse. 2009 m. pirmą ketvirtį Latvijoje inicijuota 6,6 karto, Ispanijoje – beveik 4 kartus, Nyderlanduose ir Estijoje – 2 kartus, Jungtinėje Karalystėje – 1,6 karto, o Belgijoje – beveik 1,3 karto daugiau bankrotų nei per atitinkamą 2008 m. laikotarpį. Bankrotų taip pat daugėjo ir Švedijoje (26,3 proc.), Suomijoje (16,5 proc.).

Lietuvoje ir Estijoje daugiausia bankrotų inicijuota statybos ir prekybos sektoriuose, Belgijoje – prekybos ir viešbučių bei restoranų, Ispanijoje – statybos (su nekilnojamojo turto plėtra) ir kasybos, apdirbamosios gamybos, energetikos įmonėse. Švedijoje ir Suomijoje daugiausia bankrutavo prekybos ir statybos įmonių.

Pagal įstatymus bankroto procedūrą Lietuvoje reikia pradėti, kai skolos viršija pusę įmonės turto.

Reikalavimai

Asmuo, siekiantis tapti bankroto administratoriumi, privalo:

būti nepriekaištingos reputacijos;

turėti aukštąjį ekonominį arba teisinį išsilavinimą;

per pastaruosius trejus metus turėti ne mažesnį kaip dvejų metų bankroto administratoriaus padėjėjo darbo stažą arba teisės aktų nustatyta tvarka būti pripažintas advokatu;

išlaikyti kvalifikacijos egzaminą.

Pradėtos bankroto procedūros pagal veiklos rūšis

Per šių metų I ketv. daugiausia bankrutavo medienos gamybos (25,3 proc.), baldų gamybos (16,5 proc.) bei metalo gaminių gamybos (13,9 proc.) įmonės.
Iš bankrutuojančių prekybos įmonių mažmeninės prekybos bendrovės sudaro 51,5 proc., didmeninės – 30,3 proc., o variklinių ir transporto priemonių prekybos ir remonto įmonės – 18,2 proc.

Šaltinis: Įmonių bankroto valdymo departamentas