Artėjant metui, kai bus įvestas euras, namų darbų ruošti suskubo ir mažmeninės prekybos atstovai. Nauja valiuta vienodai palies tiek stambiausius prekybos tinklus, tiek ir prie turgaus prekystalio triūsiančius prekiautojus. Sėkmingas ir skaidrus valiutos keitimas Lietuvoje smarkiai priklausys nuo to, kaip su šia užduotimi susidoros mažmeninės prekybos sektorius.

Moko darbuotojus

Vieno didžiausių mažmeninės prekybos tinklų bendrovės "Maxima LT" generalinis direktorius Arūnas Zimnickas žvelgia į kaimynų patirtį.

"Euro įvedimui jau pradedame rengtis remdamiesi sukaupta  kitų šalių – Latvijos bei Estijos – sukaupta patirtimi", – sakė A.Zimnickas.

Siekdama patirti kuo mažiau nepatogumų, "Maxima" veiks keliomis kryptimis.

"Mums bus svarbu užtikrinti skaidrias kainas ir tinkamai apie sąžiningą kainų perskaičiavimą informuoti klientus, parengti savo darbuotojus darbui su nauja valiuta ir pritaikyti mūsų parduotuvėse esančią informacinių technologijų sistemų įrangą. Tai svarbiausi darbai, kuriuos turėsime atlikti, kol bus įvestas euras", – tvirtino bendrovės vadovas.

Atskiras uždavinys – supažindinti darbuotojus su euru, jo skiriamaisiais ir apsaugos ženklais.

"Pirmuosius mokymus mūsų darbuotojams jau vedė Lietuvos banko specialistai, vėliau, perėmę jų patirtį, darbuotojus mokysime patys. Iš viso ketiname apmokyti kelis tūkstančius mūsų prekybos tinkle dirbančių kasininkų-pardavėjų. Mums taip pat svarbu parengti savo darbuotojus suteikti visą reikiamą informaciją klientams apie kainas, jų konvertavimą", – teigė A.Zimnickas.

Bendrovė žada pasirašyti Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumą kartu su kitomis Lietuvos prekybos įmonių asociacijos narėmis.

Suma litais – grąža eurais

Patvirtinus, kad Lietuvoje įvedamas euras, pirkėjai "Maximoje" galės tikėtis kainų, nurodytų abiem valiutomis, jau nuo šių metų vidurio.

"Taip pat sieksime, kad, kilus abejonių dėl kainų konvertavimo, pirkėjai galėtų paskambinti į mūsų nemokamą informacinę liniją, kreiptis į parduotuvių personalą ir sulaukti reikiamos kuo tikslesnės informacijos apie produktų bei prekių kainas, jų konvertavimą iš litų į eurus", – sakė prekybos tinklo vadovas. Pirkimo kvituose sumos taip pat bus spausdinamos abiem valiutomis.

"Galime patikinti, kad, siekiant apginti vartotojų interesus, kainos dėl valiutos pasikeitimo nepagrįstai didinamos nebus. Konvertuodami kainas iš litų į eurus, sieksime užtikrinti maksimalų skaidrumą ir išvengti nepagrįsto kainų kilimo, – kalbėjo  A.Zimnickas. – Kainos bus konvertuojamos pagal mūsų šalyje nustatytus oficialius reikalavimus, automatiškai sumas iš litų į eurus apvalinant artimiausio cento tikslumu ir atsižvelgiant į trečią skaičių po kablelio. Tokia praktika buvo taikoma ir Estijoje bei Latvijoje."

Kaimynų patirtis rodo, kad pirmosios savaitės įvedus eurą įneša tam tikros sumaišties, nes tuo metu dar atsiskaitoma abiem valiutomis. Tik grąža visada jau atiduodama eurais.

"Maxima" tikisi, kad pereinamuoju laikotarpiu padaugės mokančių banko kortelėmis.

"Prognozuojame, kad įvedus eurą didesnė mūsų klientų dalis pasirinks atsiskaityti kortelėmis, nes taip tiesiog patogiau – išvengiama valiutų keitimo ar dviejų valiutų įnešamos sumaišties piniginėse", – teigė pašnekovas.

Anot jo, kainos dėl įvairių priežasčių – brangstančio kuro ar žaliavos, mokesčių pasikeitimų – svyruoja nuolat, tačiau kainų kelti nepagrįstai neketinama.

Reikės laiko apsiprasti

"Rimi Lietuvos" viešųjų ryšių atstovė Giedrė Bielskytė teigė, kad pasiruošimo darbai jau vyksta, o valiutą keisti tikimasi sklandžiau negu kaimynai.

"Mes turime galimybę pasinaudoti "Rimi" kolegų Latvijoje ir Estijoje patirtimi, įvertinti jų procesus ir viską atlikti dar geriau. Didesnė dalis mūsų informacinių technologijų sistemų, atlikus papildomus programavimo darbus, gali dirbti su dviem valiutomis", – sakė prekybos tinklo atstovė.

Kol kas ji dar negalėjo įvardyti tikslios prekybos centro perėjimo prie kitos valiutos kainos. "Planuojame savo išlaidas, tačiau išlaidos, kurių patirsime, didesne dalimi priklausys nuo būsimų euro įvedimo reikalavimų, pavyzdžiui, ar kainas reikės rodyti pirkimo čekiuose, ar kainoraščiuose. Tai turi nustatyti valstybės institucijos", – teigė G.Bielskytė.

Anot jo, pirkėjams reikės šiek tiek laiko apsiprasti su nauja valiuta, todėl jokių didelių naujovių "Rimi Lietuva" šiuo metu neplanuoja.

"Tiesiog dėsime pastangas, kad pirkėjas kuo greičiau pažintų naujus pinigus ir kad jam apsipirkti mūsų prekybos centruose būtų patogu bei paprasta, kaip ir iki šiol", – sakė G.Bielskytė.

Prekybos tinklo "Iki" Viešųjų ryšių departamento vadovas Andrius Petraitis tvirtino, kad jų įmonė euro laukė jau seniai.

"Iki" parduotuvėse prekių kainas litais bei eurais nurodome jau keliolika metų ir džiaugiamės, kad jau anksčiau mūsų priimtas sprendimas nurodyti prekių kainas tiek litais, tiek eurais, buvo tikrai toliaregiškas", – sakė A.Petraitis. Jis taip pat teigė nežinąs, kiek visas procesas kainuos, ir pabrėžė, kad kainos bus perskaičiuojamos skaidriai.

"Laikysimės nustatytos tvarkos ir reikalavimų pagal ES Tarybos priimtą sprendimą dėl neatšaukiamai nustatyto euro ir lito perskaičiavimo kurso. Perėjimas prie naujos valiutos mūsų santykiams su tiekėjais ar gamintojais įtakos taip pat neturės", – tvirtino atstovas.

Milijonai technikai atnaujinti

Statybinių medžiagų ir buities apyvokos reikmenų prekybos tinklas "Senukai" eurą pasitinka turėdamas detalų veiksmų planą. Tinklo skaičiavimu, sklandžiai pereiti prie naujos valiutos reikės apie 2 mln. litų.

"Skaičiuojame papildomos ir naujos techninės įrangos poreikį, ruošiame programinę įrangą kainoženkliams keisti, kad kainos būtų rodomos ir litais, ir eurais. Kad mūsų pirkėjams būtų patogu, techninę įrangą atnaujinsime ir pritaikysime pereinamuoju laikotarpiu dirbti dviem valiutomis – ir litais, ir eurais. Būtent šie programinės įrangos pakeitimai, techninės įrangos atnaujinimas ir kasų pritaikymas dirbti su dviem valiutomis sudarys didžiausią projekto sąmatos dalį", – teigė "Senukų" komunikacijos projektų vadovė Laima Petraitytė.

Anot jos, pereinamuoju laikotarpiu labai svarbu skaidrumas.

"Visų prekių kainas konvertuosime pagal būsimą euro konvertavimo kursą, laikydamiesi Euro įvedimo įstatyme ir kituose valstybiniuose aktuose numatytų reikalavimų", – tvirtino L.Petraitytė.

Žiūri atsargiau

Didieji prekybos tinklai nuosekliai vykdo pasirengimo planus, o smulkieji verslininkai nėra tokie užtikrinti. Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė teigė, kad visa atsakomybė guls ant kiekvieno prekiautojo pečių.

"Stambusis verslas tam turi savo aparatą, savo administraciją. O čia žmogus dirba vienas ir šituos dalykus turės vienas pasidaryti. Stambiajam verslui tai ne taip aktualu, nes jis jau seniai su euru dirba, banko operacijos atliekamos eurais. O smulkiajam verslui tai bus tiek finansinė, tiek administracinė našta", – sakė asociacijos pirmininkė.

Ji pabrėžė, kad tyčia niekas kainų nekels, tačiau patirtus nuostolius prekiautojai turės kaip nors kompensuoti.

"Vien dėl to, kad įvedamas euras, niekas kainų nekels, bet šiandien žinom, kad bus patirta išlaidų, susijusių su euro įvedimu. Be abejo, kiek bus patirta išlaidų, tiek verslininkas bandys kompensuoti. Turbūt niekas čia iš savo kišenės nemokės. O specialiai kainų niekas nedidins. Galbūt tiek, kiek jos bus susijusios su išlaidom", – sakė pašnekovė.

Kaip pagrindinius darbus, pareikalausiančius išlaidų, Z.Sorokienė įvardijo kasos aparatų bei kortelių skaitytuvų perprogramavimą ir kainų perskaičiavimą.

Asociacijos pirmininkė pabrėžė, kad smulkiesiems labai svarbi pereinamojo laikotarpio trukmė.

"Kuo ilgesnis laikotarpis, tuo daugiau verslui yra išlaidų. Kuo ilgesnis laikotarpis, tuo daugiau administracinės naštos", – sakė Z.Sorokienė.

Pašnekovė išskyrė turgavietes. Jos teigimu, ten gali kilti daugiausia problemų. "Žinome, kad turgavietėse didesnė dalis dirbančių yra vyresnio amžiaus žmonės. Jeigu praktiškai taikytume visas tas rekomendacijas, kas yra parašyta dabar, tai mums labai apsunkintų darbą, o to tiesiog nereikėtų", – sakė Z.Sorokienė.

Ji taip pat pabrėžė, kad turguose nereikėtų nustatyti fiksuotų kainų. Turguje dėl kainų deramasi, o jas reguliuoja rinka.

"Mes tikrai netrukdysim įvesti euro ir iš tiesų manom, kad tai tikrai reikalinga, bet dar yra derybinių dalykų. Manau, pasiseks viską išsiaiškinti ir susidėlioti, kad euras būtų įvedamas netrukdomai", – kalbėjo pašnekovė.