Pasak I. Šimonytės, parlamentas neturi kito pasirinkimo, kaip svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ir įvertinus jo svarstymo metu kilusias diskusijas panašu, kad bus linkęs laikytis savo sprendimo.

„Prisimenant, kiek čia tų batalijų dėl Baltarusijos piliečių buvo, Vyriausybės projektas labai smarkiai pakito, atsirado įvairių apribojimų, kurių Vyriausybė nesiūlė, kilo diskusijų, ar juos reikia taikyti tik Rusijos piliečiams, ar ir baltarusiams, ir po labai ilgų debatų Seimas apsisprendė, nenustebčiau, jei nuspręs laikytis tokio sprendimo, kuris buvo priimtas pradiniame variante“, – antradienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.

„Laikyti įstatymo nepriimtu Seimas neturi galimybės, nes to įstatymo reikia, tai reiškia, kak jis grįš į svarstymą šiandien po pietų, manau, kad Seimas dėl to sutars bendru sutarimu“, – pažymėjo Vyriausybės vadovė.

Šimtai tūkstančių žmonių 2020 metais Minske išėjo kovoti prieš režimą. Tokių pastangų kovoti Rusijoje mes nematome.

Seimas antradienį pradeda svarstyti prezidento G. Nausėdos praėjusią savaitę vetuotą vadinamąjį nacionalinių sankcijų įstatymą, kuriuo šalies vadovas siūlo vienodus ribojimus nustatyti ir Rusijos, ir Baltarusijos piliečiams.

Seimas balandžio pradžioje priėmė Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymą, kuriuo baltarusiams nustatytos švelnesnės sankcijos nei Rusijos piliečiams.

Šalies vadovas įstatymą vetavo argumentuodamas, kad sankcijos Rusijos ir Baltarusijos piliečiams dėl šių valstybių vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą turi būti vienodos.

Didžiausios valdančiosios Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė antradienį patvirtino, kad valdantieji sieks atmesti prezidento veto.

Užsienio reikalų ministras ir konservatorių vadovas Gabrielius Landsbergis teigė, kad sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams negalima suvienodinti, nes pastarosios šalies visuomenė „kovojo už savo laisvę, demokratiją“.

„Šimtai tūkstančių žmonių 2020 metais Minske išėjo kovoti prieš režimą. Tokių pastangų kovoti Rusijoje mes nematome. Todėl argumentas, kodėl mes taikome skirtingą požiūrį į Baltarusijos ir Rusijos piliečius, yra nesunkiai paaiškinamas“, – antradienį Seime sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Švelnesnių ribojimų baltarusiams prašė Vilniuje gyvenanti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.

Migracijos departamento duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno beveik 49 tūkst. Baltarusijos piliečių. Didelė jų dalis atvyko, kad išvengtų Aliaksandro Lukašenkos režimo represijų po 2020 metų masinių demonstracijų reikalaujant laisvų ir demokratinių rinkimų.

Nacionalinių sankcijų įstatymas priimtas, nes gegužės pradžioje baigia galioti Seimo nutarimas dėl nepaprastosios padėties įvedimo Rusijos ir Baltarusijos pasienyje. Jame numatyta dalis į įstatymą perkeltų ribojimų.