„Džiaugiuosi matydamas, kad pastaraisiais metais, ypač 2019 metais, ekonominiai Ukrainos ir Lietuvos santykiai vis labiau augo ir stiprėjo. Matyti ženkli šalių  partnerystės plėtra tiek eksporto, tiek importo srityse – prekyba tarp mūsų šalių išaugo ketvirčiu.

Kad ir kaip bebūtų, šiandien tiek Lietuva, tiek Ukraina išgyvena su labai sudėtingą situaciją. Iš vienos pusės susiduriame su beprecedente COVID-19 pandemija, turime apsaugoti savo šalių piliečius, jų gyvybes. Kita vertus, turime galimybę išeiti iš pandemijos stipresni nei bet kada anksčiau“, – sveikindamas konferencijos dalyvius sakė jis.

G. Nausėda pabrėžė, kad pandemijos laikotarpiu ypatingas dėmesys turi būti skirtas smulkiajam ir vidutiniam verslui.

„Privalome savo ekonomikas padaryti atsparesnes, turime sukurti gerovę savo šalių piliečiams. Ypatingas dėmesys turi būti skirtas smulkiajam ir vidutiniam verslui. Didžioji dalis darbo vietų ir ekonominės vertės tiek Lietuvoje, tiek Ukrainoje yra sukuriama būtent šiuose sektoriuose“, – kalbėjo jis.

Anot prezidento, sėkmę kovoje su pandemija Lietuvai pavyko pasiekti dėl struktūrinių reformų, pradėtų dar prieš COVID-19 viruso išplitimą.

„Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) susitraukimas pernai buvo vienas mažiausių ES – pernai jis nesiekė 1 proc. Pandemija ir toliau veikia ekonomines veiklas šalyje pirmąjį šių metų ketvirtį. Vis dėlto sugebėjome pademonstruoti išskirtinį atsparumą.

Tai pirmiausia padėjo pasiekti struktūrinės reformos, kurias įdiegėme dar prieš pandemiją: reformavome darbo rinką, pensijų sistemą, energetikos sektorių, padidinome paramą šeimoms, taip pat aukštos vertės užsienio investicijų pritraukimas buvo vienas iš svarbiausių politinių prioritetų“, – teigė jis.

G. Nausėda taip pat išskyrė labiausiai šalies ekonominį atsparumą paskatinusias priemones.

„Galiu apibendrinti, kad labiausiai pasiteisinusios priemonės buvo laikinas mokesčių atidėjimas, subsidijos smulkiajam verslui, subsidijos savarankiškai dirbantiems, paskolos ir kitos finansinės pagalbos priemonės stambiajam verslui bei tiesioginės išmokos šeimoms“, – tikino jis.

Prezidentas taip pat pabrėžė, kad būtina apsvarstyti priemones siekiant atgaivinti ekonomiką pasibaigus koronaviruso pandemijai.

„Pandemija baigsis kartu su vakcinacijos procesu. Visgi pažeistai ekonomikai prireiks kiek laiko atsigauti. Dėl šios priežasties šiuo metu turėtume galvoti ne tik apie verslo reformavimą ir išsaugojimą pandemijos laikotarpiu, taip pat privalome mąstyti ir apie popandeminį laikotarpį.

Todėl Lietuvoje neseniai inicijavau papildomą diskusiją dėl pelno mokesčio lengvatos, siekiant sumažinti augantį nedarbą ir suvaldyti vis lėtėjantį darbo užmokesčio kilimą. Taip pat papildomai turėtume koncentruotis į investicijas žaliajai ekonomikai ir skaitmenizacijos sprendimus“, – akcentavo jis.