„Svarstydami apie bet kokius naujus mokesčius, taikomus bankams, turime suprasti, kad tai veikia tam tikras investicines sąlygas bankų sistemoje“, – žurnalistams po susitikimo su Seimo valdyba sakė šalies vadovas.

„Negalime vienu metu įvedinėti vis naujus mokesčius ir tikėtis, kad štai, Lenkijos, Vokietijos, kitų šalių bankai noriai žengs į Lietuvą“, – pridūrė jis.

Anot G. Nausėdos, potencialūs investuotojai Lietuvoje vertina šaliai kylančias geopolitines grėsmes.

„Turime atsižvelgti, kad konkurencingumas egzistuoja ne tik parduodant prekes ir paslaugas, bet konkurencingumo aspektas egzistuoja ir tarp valstybių, kurios stengiasi pateikti save kaip įmanoma patraukliau tam, kad potencialūs investuotojai ateitų ne kažkur kitur, o pas jas“, – kalbėjo prezidentas.

Valdantiesiems anksčiau šiemet priėmus mokesčių pertvarką, naujoji Ingos Ruginienės Vyriausybė žada nebeįvedinėti naujų mokesčių, išskyrus bankus.

Antradienį paskelbtame Vyriausybės programos projekte įrašytas ketinimas bankams taikyti finansinio stabilumo mokestį, skaičiuojamą nuo įsipareigojimų, tačiau nedetalizuojama, kaip jis galėtų atrodyti.

I. Ruginienė pirmadienį LRT televizijos laidoje „Forumas“ taip pat negalėjo išsamiai papasakoti apie naują mokestį ir teigė, kad jį inicijuoja valdančiosios koalicijos partneriai.

G. Nausėda sakė negalintis komentuoti konkretaus siūlymo dėl finansinio stabilumo mokesčio, nes ši idėja jam nebuvo išsamiai pristatyta, bet teigė, jog baigiant galioti bankų solidarumo įnašui „galima svarstyti apie jo pratęsimą“.

Prieš kelerius metus įvestas laikinas įnašas baigs galioti šiemet. Valstybė 2023–2025 metais iš jo turėtų surinkti apie 590 mln. eurų.

Įnašas skaičiuojamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių vidutines ketverių metų pajamas.

2023 metais įvestą mokestį, skirtą papildomai finansuoti gynybą, tuometiniai valdantieji konservatoriai 2024 metų birželį pratęsė dar vieneriems metams.