Vienos geriausių verslo mokyklų pasaulyje ESSEC profesoriaus Xaviero Pavie teigimu, norint tapti sėkmingu verslininku, reikia mąstyti globaliai, elgtis atsakingai, būti atviram naujovėms, suvokti švietimo svarbą ir suprasti, kad žmogus yra visada pirmoje, o verslas – antroje vietoje.

Lietuvoje Kauno technologijos universiteto (KTU) kvietimu apsilankęs X. Pavie yra ESSEC verslo mokyklos Paryžiuje profesorius, Strateginių inovacijų ir paslaugų instituto vadovas, aukščiausio lygio pasaulinės klasės dėstytojas, skaitantis paskaitas ir vedantis seminarus Singapūre, Indijoje, Malaizijoje, Martinikoje, Belgijoje, Olandijoje, Šveicarijoje.

X. Pavie taip pat yra vienas iš vedančiųjų mokslininkų atsakingų inovacijų srityje, su kuria buvo supažindinti KTU studentai ir tyrėjai. Profesorius įsitikinęs, kad neatsakingai diegiant naujoves, galima pridaryti nemažai žalos, dėl to inovacijas reikia valdyti ir taikyti apgalvotai.

Inovacijos privalo būti diegiamos atsakingai

– Kokia šiandien yra inovacijų valdymo problema? – paklausėme X. Pavie. 

– Viena vertus, privalome diegti naujoves, nes nuo to priklauso mūsų išgyvenimas, bet, kita vertus, inovacijos gali neigiamai paveikti visuomenę ir aplinką. Neretai diegiamų inovacijų šalutinis poveikis – gamtos tarša. Seminaro, kurį sausio mėnesį vedžiau KTU, pagrindinis tikslas ir buvo atsakyti į klausimą: „Kaip galėčiau suvaldyti abu šiuos procesus, t.y. vystyti inovacijas, kartu įvertinant ne tik atsakomybę aplinkai, visuomenei, bet ir pokyčius, kuriuos inovacijos neišvengiamai sukurs?“ Ši dilema dar vadinama „wicked problem” – socialine ir kultūrine problema, kai viena vertus siekiama inovacijomis grindžiamo progreso ir ekonominio augimo, kita vertus – susiduriama su naujais inovacijų keliamais iššūkiais visuomenei.

– Kokie galimi šios problemos sprendimo būdai?

– Atsakymas labai paprastas – tam tikri įrankiai ir elgesys. Inovacijų valdymo procese privalo būti atsakomybės kriterijai ar pagrindai, kurie leistų kontroliuoti ir valdyti galimai žalingą inovacijų poveikį, dar iki to momento, kai paslauga ar produktas patenka į rinką. Ne mažiau svarbus yra paties novatoriaus elgesys, vertybinės nuostatos, nes sukurta naujovė atspindi jo paties požiūrį į pasaulį ir aplinką. Todėl kiekvienas visų pirma turime klausti savęs: „Ką galime nuveikti vardan mūsų visuomenės ateities?”

– Kaip reikia atsakingai diegti naujoves?

– Tam reikalingi atsakymai į tris pagrindinius klausimus. Pirma, ar aš, kaip novatorius ir rinkodaros specialistas, turiu reaguoti į visus žmonių poreikius (ko reikia rinkai ir vartotojui)?

Antra, ar įmanoma suvaldyti savo kuriamo produkto ar paslaugos poveikį vartotojui? Pavyzdžiui, kas kartą naudojantis savo išmaniuoju telefonu, vartotojas nežino, kaip jo sveikatą gali paveikti prietaiso skleidžiamos elektromagnetinės bangos. Taigi, kaip aš galėčiau kontroliuoti tiesioginį savo sukurtos inovacijos poveikį?

Ir trečia, kaip galėčiau kontroliuoti netiesioginį jos poveikį vartotojui? Mano išmanusis telefonas ir jo skleidžiamos kenksmingos bangos gali paveikti ne tik mane patį, bet ir mano šeimos narius. Kaip galėčiau integruoti savo sukurtą inovaciją į ekologinę sistemą?

– Kokias grėsmes ir neigiamas pasekmes įvardintumėte kaip didžiausias, nesilaikant atsakingų inovacijų diegimo principų?

– Nenumatyta technologinių inovacijų diegimo pasekmė yra labai didelė gamtos tarša. Mes, vartotojai, nupirkome milijardą „Apple“ kompanijos sukurtų „iPhone“ išmaniųjų mobiliųjų telefonų visame pasaulyje.

Iš tiesų mums nereikia naujos „iPhone“ konstrukcijos, kitokios baterijos ar naujos programinės įrangos. Tačiau visi žinome, kad apsilankę „Apple“ parduotuvėje galime pakeisti senąjį „iPhone 4“ į technologiškai naujesnį „iPhone 5“ ar „iPhone 6“. Iš tikro, siekiant patobulinti išmanųjį telefoną, „Apple“ kompanijai pakaktų pakeisti vos keletą dalių jo viduje, tačiau buvo nuspręsta pakeisti visą operacinę sistemą, siekiant padidinti pardavimus.

Kitas pavyzdys: visi išmaniųjų telefonų kūrėjai Europoje sutarė dėl vieningo mobiliųjų telefono įkroviklių antgalių ir struktūros, išskyrus „Apple“ kompaniją, kuri nenorėjo prarasti išskirtinumo rinkoje ir pasirinko skirtingą įkroviklio modelį. Tokie procesai rinkoje ir yra inovacijų keliamų šalutinių grėsmių pavyzdžiai, kai kompanijos, siekdamos išskirtinumo rinkoje, atsisako visuomenei ir aplinkai naudingų sprendimų.

Dar vienas puikus pavyzdys, iliustruojantis minėtas šalutines inovacijų grėsmes, yra socialinis tinklas „Facebook“. Pats asmuo, t.y. „Facebook“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas ar jo įkurta kompanija, nekelia absoliučiai jokios grėsmės, tuo tarpu šio socialinio tinklo duomenų bazė, kuria galėtų pasinaudoti programišiai, kelia realią grėsmę.  

Sėkmingas verslas – nuo ko pradėti? 

– Kuo, jūsų manymu, lietuviai skiriasi nuo prancūzų, tiek verslo, tiek nacionalinio identiteto atžvelgiu?

– Nemažai lietuvių gyvena už Lietuvos ribų, o tai rodo, kad tikrai globalėjate kaip visuomenė. Ši užsienyje gyvenanti lietuviška bendruomenė yra labai svarbi. 

Prancūzijoje – nieko panašaus. Mes, prancūzai, visada norime sukurti kažką savito, todėl šalyje daugiau išradimų nei naujovių. Tokie mūsų išradimai, kaip „Concorde“, lėktuvo modelis, naudotas komerciniam keleivių gabenimui ar „The Minitel“, tam tikra paslauga, prieinama per telefono linijas ir laikoma viena sėkmingiausių pasaulyje ankstyvųjų interneto paslaugų, yra žinomi visur, bet garsiomis inovacijomis negalime pasigirti. Lietuviai taip negalvoja, jūs esate atviresni išoriniam pasauliui.
Turėsite dar daug verslo galimybių, jeigu perprasite globalaus verslo principus.

– Ar lietuviai turi potencialo kurti globalų verslą? Į ką svarbu sutelkti dėmesį, siekiant išsiskirti pasaulinėje rinkoje?

– Mūsų pareiga – mąstyti globaliai. Turime galvoti kaip europiečiai, ne kaip lietuviai. Lietuva apsisprendė būti Europos Sąjungos nare, todėl turi mąstyti kaip Europos verslo vystytoja ir kūrėja. Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), Kinija, Indija yra labai stiprios Europos konkurentės. Dėl to, norint pasivyti šias pirmaujančias valstybes, klausti reiktų ne to, ar lietuviai pasiruošę tapti globalios visuomenės ir globalaus verslo dalimi – jie yra priversti tai padaryti, nes šiandien Europai nebėra kito pasirinkimo. Net jei to daryti jie ir nenori.

– Kaip Europai konkuruoti su didžiosiomis valstybėmis? 

– Probleminis klausimas Europos Komisijos darbe ir visoje Europoje ― tai švietimas, kuris yra vienintelė galimybė, siekiant kurti geresnę visuomenę. Mano įsitikinimu, Europos Komisija šiandien didžiąją dalį laiko skiria naujų įstatymų projektams, nedarbo lygio, finansiniams klausimams ir kuo toliau tuo labiau tampa biurokratine ir politinių interesų valdoma institucija. Kaip jau minėjau, dėmesys visų pirma turėtų būti skiriamas Europos švietimo klausimams spręsti. Privalome galvoti apie švietimą Europoje, norėdami konkuruoti su didžiosiomis valstybėmis.

Lietuva, kaip viena iš Europos Sąjungos valstybių narių, turėtų dalyvauti diskusijoje, plėtoti lobistinę veiklą Europos Komisijoje. Turime pasinaudoti savo balsu, siekiant, kad švietimas Europos Komisijoje taptų prioritetu. Remdamiesi juo, nesunkiai galėsime atgaivinti visą Europą.

– Kur dar be universiteto studentai gali ugdyti verslumą ir novatoriškumą?

– Tiek pagal įvairias mainų programas, tiek ir kaip turistai į užsienį keliaujantys studentai, gali daug laimėti, nes kelionių metu yra puoselėjamas kūrybiškumas, sukaupiamos naujos idėjos. Naujoves, apie kurias kalbame, jie savo akimis pamatys keliaudami: inovacijas – Indijoje, technologijas – Pietų Korėjoje, modernumą – Japonijoje.

Tuo tarpu kitoje Atlanto vandenyno pusėje, JAV, Kalifornijoje esančiame Silicio slėnyje, laikomu Amerikos informacinių technologijų lopšiu, įsikūrusias tūkstančius IT įmonių, o didžiausiame JAV Mičigano valstijos mieste Detroite, tapusiame automobilių pramonės metonimija, ― masinę automobilių gamybą. Todėl studentai privalo suprasti, kad esame pasaulio piliečiai, privalome ugdyti pažinimą, toleranciją, ugdyti tarpkultūrinio bendravimo įgūdžius, suprasti, kaip pasaulyje galime vieni kitiems padėti per švietimą ir inovacijas. Visų pirma turime rūpintis žmonėmis, o ne verslu.

– Kaip prie to gali prisidėti jų dėstytojai?

– Tik tarptautiniuose mainuose dalyvaujantys, įvairiose pasaulio šalyse dirbantys pedagogai sugebės perteikti studentui, kas yra laisvė ir internacionalizacija, kaip reikia puoselėti savo kūrybiškumą, kultūrą, tradicijas ir kartu mąstyti globaliai. Visų pirma, jaunimą reikia mokyti būti asmenybėmis, o ne verslininkais. Pirmoje vietoje turi būti žmogus, o antroje ― verslas.

– Žmonės imasi kurti nuosavą verslą, turėdami vienintelį tikslą ― gauti pelno. Ar toks požiūris teisingas?

– Pirmas žingsnis yra atsakyti sau, kodėl noriu kurti nuosavą verslą, o tada nuspręsti kur jį kursiu – Lietuvoje ar už jos ribų. Pagrindinė priežastis, kuri dažniausiai nulemia būsimųjų ar esamųjų verslininkų pasirinkimą – tai mėgstama šalis ir jos gyventojai.

Neseniai su vienu stambiausių Amerikos verslininkų diskutavome apie jo įkurtą, stambiausią JAV mažų sąnaudų oro linijų bendrovę pasaulyje „Southwest Airlines“. Šios oro linijos ― pirmoji aviakompanija pasaulyje pagal pelno apimtis, intensyvumą ir t.t. Tuo metu paklausiau savo pašnekovo, kodėl jie skrydžius organizuoja tik Jungtinių Amerikos Valstijų ribose ir nebando patekti į tarptautinę rinką. Buvęs šios aviakompanijos vadovas ir vienas iš įkūrėjų atsakė, kad tiesiog nenori. Amerikiečiui, uždirbančiam milijonus ir gaunančiam pelną savo gimtojoje šalyje, kiti žmonės ir platesnės rinkos nerūpi.

Mano nuomone, vykti į užsienį vien tik dėl pelno nėra prasmės. Galėsite kurti pelningą verslą tik tuomet, kai jums patiks supantys ir kartu dirbantys žmonės.

– Nuo sausio mėnesio įsitraukėte į KTU doktorantūros darbą. Kokios bus jūsų funkcijos?

– Mano funkcijos bus tokios, kaip ir kitų kolegų iš Lietuvos. Nors nebūsiu doktorantūros studentų baigiamųjų darbų vadovas, bet pasidalinsiu savo požiūriu. Tikiuosi, kad pavyks į doktorantūros procesą ir patį komitetą įnešti šiek tiek vakarietiško požiūrio. Daugelis universitetų ir doktorantūros komitetų yra gana konservatyvūs, todėl mano indėlis į komiteto darbą gali suteikti atvirumo iš abiejų pusių: tiek dėstytojų, tiek ir studentų.

– Jūs esate žinomas pasaulinio lygio profesorius, skaitantis paskaitas studentams įvairiose užsienio šalyse. Ar jau spėjote pastebėti skirtumus tarp KTU studentų ir kitų jūsų užsienio studentų?

– KTU juntama didelė pagarba dėstytojams ir profesoriams, jų statusui. Studentai nori mokytis, siekia žinių ir daug reikalauja.

– Jums, kaip ESSEC verslo mokyklos profesoriui ir Strateginių inovacijų ir paslaugų instituto vadovui, sėkmingo verslo paslaptis turbūt jau seniai žinoma. Gal pasidalintumėte ja ir su studentais?

– Tai nėra paslaptis. „Apple“ kompanijos įkūrėjas Steve'as Jobsas atskleidė šią „paslaptį“ šimtus kartų. Idėja yra svarbiausia inovacijų procesų valdymo dalis, o po to seka tik jos įgyvendinimas. Dauguma žmonių, ypač inžinierių, mano, kad inovacijos ar jų procesai yra idėjos, bet tai netiesa. Priešingai – idėjos kuria inovacijas.

Geriausias apibrėžimas apibūdinti inovacijoms ― tai nesėkmės. Tarp to daugelio nesėkmių kartais pavyks atrasti ir sėkmę.