Kaip sako Baltijos transporto profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Gintaras Čiužas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos naujai parengta tvarka gali tapti rimta kliūtimi ne tik naujų vairuotojų ruošimui, bet ir iš trečiųjų šalių į Lietuvą dirbti atvykstantiems vairuotojams.

„Tolimųjų reisų vairuotojo specialybė Lietuvoje ir taip nėra itin populiari, tai sunkus darbas, kuris jau dabar reikalauja nemenkų investicijų norint įgyti reikiamą kvalifikaciją. Permainos gali padaryti didelę meškos paslaugą vairuotojo profesijai Lietuvoje apskritai“, – sako G. Čiužas.

Pasak jo, jaunimui įgyti tolimųjų reisų vairuotojo profesiją ir dabar yra sudėtinga ir brangu – reikiamos kategorijos vairavimo ir 95 kodo mokymai kainuoja iki 1400 eurų, o po permainų šie mokymai kainuos dar daugiau ir reikės skirti gerokai daugiau laiko. Tad rinktis šią profesiją bus dar nepatraukliau ir brangiau nei dabar.

Jei įgyti vairuotojo kvalifikacijai reikalingą mokymą taps gerokai sudėtingiau ir brangiau, dalis patyrusių vairuotojų bus priversti ieškotis kito darbo. „Jau dabar nemažai patyrusių vilkikų vairuotojų ieškosi darbų, kurie leistų dažniau būti namuose. Dar viena kliūtis tęsti mėgstamą darbą gali būti paskutinis lašas tiems, kurie svyruoja“, – svarsto G. Čiužas.

Profesionalius vairuotojus piktina ne tik brangsiantys ir ilgėsiantys kursai, bet ir tai, ko juose mokoma. G. Čiužo vertinimu, mokymo programos jau dabar gerokai atsilikusios nuo realijų, mokytis tenka ir tokių dalykų, kurių praktiškai pritaikyti neįmanoma.

„Pavyzdžiui, vairuotojai mokomi vairavimo aikštelėje ant slidžios kelio dangos. Pats ne vienerius metus vairavau vilkiką, todėl galiu užtikrinti, kad pradėjus slysti 40 tonų sveriančiai mašinai, vairuotojas nieko padaryti negali. Juolab kad technologijos yra toli pažengusios ir EURO 6 standartus atitinkantys vilkikai turi išmaniąsias elektronines sistemas, kurios pačios sprendžia, ką ir kada daryti ir – daug geriau už vairuotojus“, – sako G. Čiužas.

Jo teigimu, trečiųjų šalių vairuotojams sudėtingesnė kvalifikaciją įrodančio dokumento gavimo tvarka gali tapti pretekstu ieškoti darbo kitose šalyse. Vairuotojų atstovas atkreipia dėmesį, kad rengiant trečiųjų šalių vairuotojus, jiems papildomai kainuoja apgyvendinimas, o mokymo metu jie dar neturi teisės dirbti. Esant ilgesniam mokymui, atitinkamai didėtų išlaidos.

Tuo tarpu kai kurie mokymo centrai jau dabar siūlo ir apgyvendinimo paslaugą greta savo mokymo bazių.

Transporto sektoriaus ir privačių mokymo įstaigų atstovai pasisako, kad profesionalių vairuotojų 95 kodo kompetencijos įgijimas ir kėlimas būtų lankstesnis ir modernus, atitinkantis pažangių ES valstybių taikomą praktiką. Tokį susitarimą prieš dvejus metus pasiekė Vyriausybė ir socialiniai partneriai.

Pasak Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacijos prezidentės Jurgitos Kuliešienės, didžioji dalis transporto sektoriaus dalyvių ragina valdžią tesėti pažadus ir pasirinkti veiksnų švietimo ir transporto sektoriaus poreikius atitinkantį teisinį reguliavimą, suderintą su atitinkama Europos Sąjungos direktyva, kai 95 kodo vairuotojų mokymas būtų priskirtas neformaliajam mokymui, teisės aktų nustatytas tvarka įgyjant kompetenciją, o jo organizavimas ir kontrolė priskirta Susisiekimo ministerijai.

Pritarus siūlomai Susisiekimo ministerijos parengtai tvarkai, vairuotojo darbas ir toliau bus laikomas kvalifikuota darbo jėga.

Tuo tarpu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija blokuoja socialinių partnerių pasiektą susitarimą ir siekia, kad profesionalių vairuotojų mokymas ir jų kompetencijos kėlimas būtų palikti išskirtinai šios ministerijos reguliavimo sričiai, teigia transporto sektoriaus ir privačių mokymo įstaigų atstovai.

Šiuo metu 95 kodo mokymą reglamentuoja Profesinio mokymo įstatymas, pagal kurį parengtos profesionalių vairuotojų modulinės profesinio mokymo programos neatitinka minėtos ES direktyvos nuostatų.

Praėjusią savaitę Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacija ir trys didžiausios vežėjų asociacijos išplatino bendrą pranešimą, kuriame tvirtina, kad pagal naująją tvarką pirminio mokymo trukmė nuo kitų metų gali ilgėti tris kartus ir pabrangti daugiau kaip du kartus.