Baigiantis pirmininkavimo ES pusmečiui, Lietuva pareiškė nepritarianti Jungtinės Karalystės pasiūlymui įvesti naują maisto ženklinimo sistemą ir bekovojant už sveiką mitybą įvykdyti tikrą pakuočių revoliuciją. Siekdami kovoti su nutukimu, britai siūlo maisto produktus ženklinti žalia, geltona ir raudona spalvomis pagal produktuose esantį riebalų, cukraus ir druskos kiekį. Žalia žymėtų mažiausiai riebalų turinčius produktus, o raudona – daugiausia.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai tokią iniciatyvą vadina barjeru lietuvių žemdirbiams, akcentuoja, kad produktų maistinė vertė – tai daugiau pačių vartotojų pasirinkimas. Italija ir Prancūzija, taip pat nesutinkančios su britų iniciatyva, pastebi, kad maisto šviesoforas gali klaidinti vartotojus, mat tarp raudonai pažymėtų produktų atsidurtų ne vienas vietos kulinarijos paveldo produktas, pvz., fetos ir mocarelos sūriai, ispaniški kumpiai, medus.

"Ši sistema gali klaidinti vartotoją, nes prie raudonai paženklintų patektų ir tradiciniai regioniniai maisto produktai, turintys ES lygiu pripažintas saugomas kilmės ar garantuoto tradicinio gaminio nuorodas, kaip, pvz., alyvuogių aliejus. Šie produktai ES yra pristatomi kaip kokybiški produktai, pasižymintys tam tikru išskirtinumu, specifinėmis savybėmis, kurios sukuria pridedamąją vertę. Raudona spalva (raudonas rutuliukas) ant šių produktų susilpnintų jų reputaciją tarp vartotojų", – neseniai vykusiame susitikime su ŽŪM atstovais sakė Italijos ambasadorius Stefano Taliani de Marrchio.

Alternatyva britų šviesoforui – rakto skylutės simbolis, kurį siūlo naudoti Švedija ir kuriam būtų linkusi pritarti Lietuva. Žaliame fone nupiešta rakto skylutė simbolizuotų, kad pro ją gali pralįsti tik labai sveiki produktai.

Anot ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Kokybės skyriaus vedėjos Angelės Liubeckienės, ši sistema dar reikalauja didelių diskusijų.

– Britai pasiūlė naują sistemą visai ES, Lietuva jai nepritarė. Kodėl?

– Ji nėra nauja. Tai labai seniai Didžiojoje Britanijoje sukurta ir patvirtinta sistema. Kaip jie teigia savo rašte ES komisarui, ji yra rekomendacinio pobūdžio – ja ženklinti produktus neprivaloma.

Pagal dabartinius ES teisinius reikalavimus, kiekviena šalis turi teisę atskirai nusistatyti tokius reikalavimus ir apsispręsti, naudoti sistemą ar ne. Naujajame ES maisto ženklinimo ir informacijos teikimo vartotojams reglamente pabrėžiama, kad šios priemonės turėtų būti pagrindžiamos moksliniais įrodymais.

Valstybės narės gali rekomenduoti maisto gamintojams naudoti papildomus produktų ženklinimus, tačiau prieš tai turi pasikonsultuoti su įvairiomis suinteresuotų subjektų grupėmis. Toks ženklinimas turi būti objektyvus, nediskriminuojantis ir pagrįstas konkrečiais moksliniais tyrimais. Jis taip pat neturi sudaryti kliūčių laisvam prekių judėjimui tarp ES šalių.

– Kodėl sistemai pasipriešino kai kurios šalys, pvz., Italija? Ar britai pasikėsino į ES teisės aktus?

– Toks ženklinimas turi objektyviai atspindėti produktų maistines savybes ir maistingumo kriterijus. Šiuo siūlymu Didžioji Britanija teisės aktų lyg ir nepažeidžia, tačiau tai komplikuoja kitų ES narių padėtį. Italai taip pat turi ES patvirtintas kokybės schemas – pas juos įregistruoti produktai su saugomais itališkais žymėjimais. Britų prekybos tinklai yra lojalūs savo vyriausybės nustatytai tvarkai ir reikalauja iš italų, kad ant tokių importuojamų produktų būtų šviesoforo ženklai. Dėl to italai yra labai įsižeidę. Be abejo, šis klausimas yra komplikuotas ir čia niekas negali būti teisus. Jis diskutuotinas, ir tos diskusijos tikrai nesibaigs.

– Ar atvertų toks ženklinimas kelią sintetiniams pakaitalams?

– Tiek britiškas šviesoforas, tiek skandinaviška rakto skylutė, kurią mūsų ministerija žada įteisinti, nereglamentuoja jokių papildų, maisto priedų – žmogus viską gali vartoti pagal ES aktų leidžiamas normas. Žemės ūkio ministerija taip pat nelabai žavisi šia šviesoforo sistema, nes mūsų vartotojai nori grynesnio produkto. Maisto produktus reikia protingai vartoti. Jei vartotojai bus išmanūs, skaičiuos riebalus, neišmanieji, pamatę raudoną pakuotę, produkto išvis nepirks. Toks pirkėjas, galvodamas, kad raudona spalva reiškia kenksmingą produktą, rinksis pažymėtą žalia spalva, nors jame bus, pvz., vien soja ir sintetiniai maisto produktai. Štai jums ir sistema.

– Šviesoforo sistema sukurta kovoti su nutukimu, tačiau ar ji bus efektyvi?

– Pas mus laikomasi mėsos rūšiavimo standarto, pagal kurį aišku, kad aukščiausios kokybės mėsa – visai be pakaitalų. Pirmos rūšies gaminiuose leidžiama tik šiek tiek priedų. Jis niekaip neatitiktų šviesoforo sistemos.

Dabar kiekviena šalis žiūri, kaip jai geriau, – pas mus dauguma žmonių miršta nuo kraujagyslių ligų, tačiau nuo ko gi jos kemšasi? Ar nuo riebalų, ar nuo tų maisto priedų – bet kuris atsakymas gali būti teisingas. Neseniai skaičiau, kad taip ilgai aukštintas alyvuogių aliejus jau vadinamas nuodu. Ten esą daug nesočiųjų rūgščių, kurios organizme oksiduojasi ir padaro blogą darbą.

Maisto pramonė yra labai dinamiška ir tokios agresyvios maisto vertinimo sistemos gali būti eiliniam vartotojui sunkiai suprantamos.