Dar svarsto?

Rinkos dalyviai ir stebėtojai neabejoja, kad antrajame konkurse vėl dalyvaus „Orlen“ valdoma bendrovė „Orlen Neptun“.

Pašnekovų teigimu, tai rodo pernai gegužę Lietuvoje įsteigtas jos padalinys, bet to, ateityje augs šiuo metu modernizuojamos naftos perdirbimo gamyklos „Orlen Lietuva“ Mažeikiuose elektros poreikis.

„Ta įmonė ir yra (įkurta dėl konkursų). Jeigu ji būtų išregistruota, tai būtų signalas, kad nedalyvaus, bet manau, kad dalyvaus“, – BNS naujienų agentūrai teigė Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) direktorius Linas Sabaliauskas.

Lūkestį dėl „Orlen“ dalyvavimo antrajame konkurse anksčiau išsakė ir energetikos ministras Dainius Kreivys.

„Žiūrint į jų („Orlen“) strateginius interesus Lietuvoje, elektros kiekį, kuris bus reikalingas, ypač gaminant sintetinius degalus, dekarbonizuojant gamyklą, natūralus įmonės interesas yra investuoti į atsinaujinančiąją energetiką Lietuvoje“, – kalbėjo D. Kreivys.

„Orlen Neptun“ pernai dalyvavo ir pirmajame jūrinio vėjo parko konkurse, tačiau pasiūlė tik minimalų 5 mln. eurų mokestį ir jo nelaimėjo. Bendrovė skelbia planuojanti plėsti jūrinius vėjo parkus Baltijos šalyse, kurios jau surengė ar dar tik surengs pirmuosius vystytojų aukcionus.

„Orlen Neptun“ kartu su „Energa Wytwarzanie“ 2022-ųjų liepą pasirašė ketinimų protokolą su suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) ir naftos terminalų operatore „Klaipėdos nafta“, sutarė kartu prižiūrėti vėjo parkus Lietuvos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje, taip pat iki 2023-ųjų vidurio kartu parengti ir įgyvendinti šių parkų naudojimo ir priežiūros strategiją.

Planų dalyvauti antrajame konkurse toliau neatsisako ir apie tai rugpjūtį paskelbę „European Energy“ atstovai Lietuvoje – įmonė jame dalyvautų kartu su Norvegijos jūros vėjo jėgainių bendrove „Vargronn“.

„Mes žiūrime sąlygas ir vertiname galimybes dalyvauti. Tokie konkursai vyksta nedažnai, todėl vertiname savo galimybes – kol kas niekas nesikeičia“, – teigia „European Energy“ biuro Lietuvoje vadovas Tadeušas Konkovskis.

Bendrovių pasitraukimą iš Baltijos šalių lėmė ne tik sudėtinga situacija jūrinio vėjo rinkoje, bet ir santykinai mažas Lietuvoje planuojamų vystyti parkų galingumas ir nepatrauklios pirmojo konkurso sąlygos.

Kol kas nekomentuoja

Rinką stebintis ekspertas, nenorėjęs viešinti pavardės, BNS naujienų agentūrai neatmetė, kad Lietuvos aukcione gali dalyvauti ir Danijos investicijų įmonė CIP, kurios valdomas fondas kartu su „Ignitis grupe“ gruodį įgijo teisę vystyti 1,4 gigavatų (GW) galios jūrinį vėjo parką Estijoje, Rygos įlankoje.

Teigiama, kad danai domėjosi dar pirmuoju Lietuvos aukcionu, o tolesnį aktyvų jos susidomėjimą gali rodyti ir tai, kad praėjusią savaitę Vyriausybė patvirtino aiškesnes taisykles būtent investicijų fondams, ketinantiems dalyvauti būsimuose konkursuose.

Pati Danijos įmonė neslepia susidomėjimo Lietuvos ir Baltijos šalių rinkomis, tačiau dalyvavimo antrajame konkurse nekomentuoja.

„CIP su dideliu susidomėjimu seka Lietuvos ir Baltijos šalių rinkas, tai parodė neseniai mūsų laimėtas konkursas Estijoje. Tačiau iš esmės mes nekomentuojame savo svarstymų dėl konkrečių aukcionų ar galimo dalyvavimo prieš jiems įvykstant“, – nurodo CIP.

Apie prieš kelis mėnesius Energetikos ministerijoje vykusį susitikimą su „European Energy“ ir CIP atstovais D. Kreivys paskelbė savo „LinkedIn“ paskyroje.

Dalis atsitraukė

Anot LVEA vadovo L. Sabaliausko, informaciją apie antrojo jūros vėjo parko konkursą ir jo sąlygas taip pat seka Estijos energetikos grupės „Eesti Energia“ atsinaujinančiosios energijos įmonė „Enefit Green“, šios šalies atsinaujinančiosios energetikos bendrovė „Utilitas“, taip pat Lietuvos „Green Genius“.

Vis dėlto pastarųjų įmonių dalyvavimas konkurse yra mažai tikėtinas – tai pripažįsta ir jų atstovai.

„Žiūrime informaciją, sekame, domimės, kas ten yra, bet labiau (sakome) ne nei taip, nes labiau koncentruojamės į Estiją“, – komentavo „Enefit Green“ vadovas Donatas Celešius.

„Lietuvoje mūsų akcentas yra sausumos atsinaujinančiosios energetikos projektai. Todėl tęsime plėtrą ir nagrinėsime potencialias jos galimybės, koncentruodami dėmesį į veiklą sausumoje, o ne jūroje“, – savo komentare teigė „Utilitas“.

Konkursui anksčiau ruošęsis „Green Genius“ ir didžiausios privačios Lenkijos energetikos bendrovės „Polenergia“ konsorciumas dar pernai rugpjūtį nusprendė jame nedalyvauti.

„Planai nepasikeitė. Koncentruojamės į savo pradėtus sausumos projektus. [...] Su ofšorais kol kas esame sustoję“, – sakė „Green Genius“ vėjo ir žaliojo vandenilio verslo vadovas Darius Biekša.

Pernai iš Lietuvos ir Latvijos vėjo energetikos asociacijų pasitraukė jūros vėjo projektais Baltijos šalyse anksčiau susidomėjimą rodžiusios Danijos atsinaujinančiosios energetikos kompanija „Orsted“ ir Prancūzijos „TotalEnergies Renewables“. Rinkos dalyviai prognozuoja, kad antrajame Lietuvos konkurse nedalyvaus ir anksčiau apie tai svarsčiusi Vokietijos kompanija RWE.

„RWE planuoja tris kartus padidinti savo jūrinio vėjo pajėgumus nuo dabartinio 3,3 GW iki 10 GW 2030-aisiais. Kalbant apie regionus, mūsų strateginis dėmesys skiriamas Vokietijos, JAV ir Jungtinės Karalystės rinkoms, taip pat kitoms Europos rinkoms ir pasirinktoms šalims Azijos ir Ramiojo vandenyno regionuose“, – komentavo RWE.

Anot L. Sabaliausko, bendrovių pasitraukimą iš Baltijos šalių lėmė ne tik sudėtinga situacija jūrinio vėjo rinkoje – pabrangęs kapitalas ir komponentai, didėjanti tokių elektrinių paklausa, ribota jų gamyba, bet ir santykinai mažas Lietuvoje planuojamų vystyti parkų galingumas ir esą iš esmės tik vienam dalyviui parengtos pirmojo konkurso sąlygos. Apie tai LVEA vadovas teigė išgirdęs iš pačių įmonių.

„Pasitikėjimo visiškai nėra. Jos (pasitraukusios įmonės) sako: „O kas, jeigu bus ir su antru (konkursu) taip pat, kaip ir su pirmu“, – pasakoja L. Sabaliauskas.

Aiškiau ir palankiau

Nepaisant sudėtingos situacijos pasaulinėje jūrinio vėjo rinkoje, tiek Energetikos ministerija, tiek rinkos dalyviai ir stebėtojai tikisi, kad jame dėl patrauklesnių sąlygų, tarp kurių – galimybė pretenduoti į valstybės paramą, dalyvaus daugiau dalyvių nei pirmajame.

„Su šituo konkursu viskas iš esmės yra gerai, nes apie jį žinota anksčiau, daugiau ar mažiau visos sąlygos žinomos, poveikio aplinkai vertinimas padarytas. Tie veiksmai, kuriuos turėjo padaryti protingas pardavėjas, yra padaryti“, – teigia L. Sabaliauskas.

„Sąlygos žinomos, teritorija žinoma, kokiomis sąlygomis toje teritorijoje vystyti veiklą žinome. O pirmasis (konkursas) buvo visiškai neparuoštas, baltas laukas“, – vertina LVEA vadovas.

Antrąjį aukcioną laimėjusiam vystytojui, skirtingai nei pirmąjį be valstybės pagalbos, nereikės pačiam atlikti teritorijos jūroje tyrimų ir kitų infrastruktūros plėtrai ir statybai reikalingų veiksmų, taip pat parengti poveikio aplinkai vertinimo, dėl to būsimo projekto vystytojai turės mažiau su investavimu susijusių rizikų.

Be to, antrajame konkurse numatytas ilgesnis – 90 dienų – dalyvių registracijos ir dokumentų pateikimo terminas, o gruodį priimtos Atsinaujinančiųjų išteklių energetikos įstatymo pataisos terminą būsimo parko statybos leidimui prailgino nuo trejų iki ketverių metų, leidimui gaminti elektrą – nuo šešerių iki aštuonerių metų.

Anot pašnekovų, dėl iš anksto aiškių būsimojo konkurso sąlygų tarp potencialių jo dalyvių pastebimas sumažėjęs ažiotažas.

Konkurso sąlygos

Konkurso dalyvių vidutinės trejų metų metinės pajamos turės būti bent 250 mln. eurų, o nuosavas kapitalas – bent 20 proc. projekto vertės. Vystytojas turėtų būti įgyvendinęs ar įgijęs teisę plėtoti bent vieną jūrinio vėjo projektą, kurio galia – bent 150 MW.

Konkurso laimėtojas turės skirti bent 5 mln. eurų aplinkos apsaugos Lietuvos jūrinėje teritorijoje tikslais. Pastačius jūrinio vėjo elektrinių parką, vystytojas bus įpareigotas kasmet šalia parko esančių savivaldybių bendruomenėms skirti įmoką (1 eurą už 1 MWh pagamintos elektros). Preliminariais vertinimais, per metus ši suma siektų apie 3 mln. eurų.

Parkui numatytos teritorijos plotas Baltijos jūroje siekia apie 136 kv. km, nuo kranto jis bus nutolęs apie 30 km.

Jūrinio vėjo parko konkursus Lietuvoje organizuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).

Pirmąjį komerciniais pagrindais Lietuvos rengtą 700 MW galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursą pernai laimėjo „Ignitis grupės“ antrinė įmonė „Ignitis renewables“ kartu su partnere „Ocean Winds“. Už teisę vystyti šį projektą jos pasiūlė 20 mln. eurų vystymo mokestį.

Lietuva rengiasi iki 2030 m. Baltijos jūroje pastatyti du vėjo parkus, kurių kiekvieno galia būtų 700 MW. Abu parkai užtikrintų maždaug pusę dabartinio Lietuvos elektros poreikio.