„Testavimasis yra kompensuojamas valstybės, tačiau praktikoje dažnai yra sudėtinga gauti taip vadinamus nemokamus laikus. Dažnu atveju darbdaviai apsisprendžia ir finansuoja testavimą patys, tam, kad būtų patogiau ir darbuotojams, kad viskas vyktų darbo vietoje. Suprantame, kad darbuotojas dabar yra didžiausia vertybė. Kas susiję su darbuotojų trūkumu, kuris yra milžiniškas, darbdavys yra priverstas sudaryti visas maksimalias sąlygas, kad darbuotojui būtų patogu“, – aiškino Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.

„Dabartinės rinkos situacijoje darbuotojas yra stipresnioji pusė, nes darbuotojų poreikis yra milžiniškas. Darbdavys yra priverstas prisitaikyti prie darbuotojo, todėl visos legendos apie tai, kad žmogų atleis dėl to, kad jis nesitestuoja ar nesivakcinuoja, yra legendos. Aišku, yra atvejų, kada darbuotojai patys atsisako testuotis ir išeina iš darbo. Bet čia yra gal keletas tokių atvejų“, – sakė A. Romanovskis.

„Darbdavio užduotis yra saugi aplinka, darbdavys viską daro, kad ta aplinka būtų saugi. Jeigu yra privalomas testavimas, darbdavys neturi pasirinkimo. Kad tai būtų greita ir efektyvu, dažniausiai tai yra apmokėta iš savo kišenės“, – pridūrė jis.

Vis dėlto apmokėti iš savo kišenės yra ir brangu, o nemokamų testavimosi vietų – deficitas, sakė A. Romanovskis: „Kiek žinau, labai priklauso nuo epidemiologinės situacijos. Vienu metu vakarų Lietuvoje, kur buvo pablogėjusi epidemiologinė situacija, daug žmonių, kurie turi simptomų, testavosi. Ten buvo pakankamai sudėtinga surasti tuos laikus. Kai kur galima iš karto gauti tuos laikus, bet kai kur tenka netgi galvoti apie važiavimą į kitą miestą“.

Anot Lietuvos verslo konfederacijos prezidento, verslai dabar susiduria su nemažai sunkumų: „Pagrindinė problema, be abejonės, yra susijusi su darbo jėgos trūkumu. Darbo jėgos trūkumas yra milžiniškas, jeigu žiūrėtume per visus sektorius. Tai yra didžiausias skausmas ir tai yra susiję su tuo, kad po karantino nemažai darbuotojų ne taip išsijudino, nenori taip aktyviai grįžti į darbo rinką. Ne be reikalo yra 200 tūkst. bedarbių, registruotų Užimtumo tarnyboje, nors didžioji dalis yra tų, kurie dar aktyviai neieško darbo“.

Žmonių, kurie yra tokie kategoriškai nusiteikę prieš vakcinavimą arba prieš testavimą, yra labai nedaug. 

„Žmonių, kurie yra tokie kategoriškai nusiteikę prieš vakcinavimą arba prieš testavimą, yra labai nedaug. Gal yra abejojančių dėl vakcinacijos, bet tai tikriausiai nėra argumentas žmonėms neiti į darbo rinką. Manau, vis dėlto nemažai žmonių gaudavo išmokas per karantiną. Kada gali gauti kad ir vieną arba pusantro minimalaus mėnesinio atlygio būdamas prastovoje ir nedirbti, tai dabar dirbti už tą patį pusantro minimalaus atlyginimo ar už 800–900 eurų kartais žmonės nenori“, – teigė pašnekovas.

„Galimybių pasas yra skirtas paslaugų gavėjams. Privalomas testavimas skiriasi nuo galimybių paso, nes testavimas vyksta rečiau, kas septynias ar dešimt dienų, o galimybių paso reikalavimai yra griežtesni. Mes matėme, kad galimybių paso įvedimas paslaugoms, prekybai paskatino vakcinaciją, bet koks dabar bus efektas, mes matysime. Priklausomybę įžvelgiam tokią: kuo didesnes pajamas gauna žmonės, tuo vakcinavimo lygis yra aukštesnis. Kuo yra įmonėse mažesnes pajamas gaunančių žmonių, deja, dėl kažkokių nepaaiškinamų baimių jie nenori skiepytis“, – kalbėjo A. Romanovskis.

„Dabar pagrindinis iššūkis yra testavimo pajėgos. Testavimo organizavimas yra didžiausias iššūkis. Tikriausiai didžiausia problema yra per dažnas taisyklių, tvarkų keitimas. Kad ir su tuo galimybių pasu – penktadienį staiga buvo sušvelninta ir galima lauko kavinėse be galimybių paso, buvo atšaukti viešojo transporto galimybių paso reikalavimai. Kartais tokie paskutinės minutės pakeitimai įneša daug chaoso“, – sakė jis.