Komerciniai bankai Lietuvoje iki šių metų liepos blogoms paskoloms atidėjo 2 mlrd. litų. Paskolų, pradelstų grąžinti daugiau nei 61 dieną, bendrąja verte priskaičiuojama už 2,5 mlrd. Nors ir nenoriai, bankininkai prgnozuoja, kad ateityje tokių paskolų padaugės. Anot analitikų, bankų sistemai grėsmės dar nekyla, bet tokie atidėjiniai vis tiek esą „yra gniuždantys“. Griežtėjančią bankų politką pajutęs verslas sako atsidūręs „uždarame rate“.

Situacija gali dar pablogėti

Lietuvos banko valdybos pirmininko Reinoldijaus Šarkino pateiktais duomenimis, komerciniai Lietuvos bankai 2009 metų liepos 1 d. buvo padarę atidėjimų blogoms paskoloms už 2 mlrd. Lt (tai sudaro 2,96 proc. nuo visų paskolų vertės).
„Paskolų, pradelstų grąžinti daugiau kaip 61 d., bendrąja verte, yra 2 mlrd. 464 mln. litų“, - informavo R.Šarkinas.

Jo tikinimu, Lietuvos komercinių bankų padaryti blogų paskolų atidėjimai ir uždelstos paskolos bankinei sistemai yra „jokie ne smūgiai“.

„Bankai normaliai dirba, turi pakankamą kapitalą ir gali padaryti maždaug dvigubai daugiau atidėjimų negu iki šiol yra padarę“, - kalbėjo R. Šarkinas, tačiau ateities prognozes pateikė šitaip: „Ateitis visuomet būna šviesi, situacija gali tiktai gerėti, bet ne šiandien, ne ryt ir ne poryt“.

Jis neslėpė, kad „situacija dar kurį laiką liks tokia pati arba dar šiek tiek blogės“.
„DnB Nord“ banko atstovo spaudai Andriaus Vilkanco nuomone, ateityje uždelstų paskolų skaičius turėtų dar augti.

„Jeigu situacija ekonomikoje, kaip dabar visi prognozuoja, dar nėra pasiekusi dugno, tai būtų galima daryti prielaidą, kad ateityje gali daugėti pradelsimų“, - teigė pašnekovas.

„DnB Nord“ uždelstų paskolų kiekis šiuo metu sudaro apie 6 proc. A. Vilkancas pastebi, jog tikėtina, kad iki metų pabaigos uždelstų paskolų kiekis gali išaugti iki 8 ar 10 procentų.

Jo teigimu, per pirmuosius 6 šių metų mėnesius atidėjimai sudarė 294 (iš jų 189 - per antrąjį ketvirtį) mln. litų, iš kurių dauguma buvo suformuoti išduotoms paskoloms nekilnojamojo turto plėtros, statybų ir transporto sektoriuose.

„Swedbank“ Komunikacijos skyriaus vadovė J. Juodžbalytė informavo, kad „per pirmąjį ketvirtį dėl blogėjančios įmonių ir gyventojų finansinės būklės 60 dienų ir daugiau vėluojančių atsiskaityti su banku klientų dalis padidėjo iki 4 proc. nuo paskolų portfelio ketvirčio pabaigoje“.

„Swedbank“ atstovės teigimu, „per pirmąjį ketvirtį „Swedbank“ paskolų portfeliui Lietuvoje suformavo atidėjinių už 297 mln. Lt“.

Ūkio banko Kredito Tarnybos vadovas Mindaugas Pašvenskas pažymėjo nemanantis, kad situacija artimiausiu metu reiškingai keistųsi.

„Banko uždelstų paskolų statistika atitinka bendrą finansų rinkos situaciją“, - tvirtino jis.

Negražintų paskolų bankams suma - dar ne grėsmė

VDU Finansų katedros vedėja Kristina Levišauskaitė pastebėjo, kad „bet kuriems bankams blogų paskolų didėjimas yra blogai“, bet didelio mąsto problemos Lietuvoje ji dar nematanti.

„Blogų paskolų lygis toks, koks yra šiandien, dar nėra grėsmė“, - teigė K. Levišauskaitė.
Anot K. Levišauskaitės, už 2 mlrd. Lt. Lietuvos komercinių bankų padaryti atidėjimai blogoms paskoloms „dar nėra tokia drastiška suma“.

„Milijardai, žmogiška prasme, daug. Bet pačios banko sistemos masteliu, tai nėra labai daug“, - sakė pašnekovė.

Mykolo Romerio universiteto profesorius Antanas Burašas tuo metu pažymėjo, kad „atidėjiniai yra gniuždantys, bet neapsprendžia bankų kapitalo bendros situacijos“, nes bendras nacionalinis produktas siekia virš 100 mlrd., o atidėjiniai - 2 mlrd.

„Kol kas situacija nėra tragiška“, - reziumavo pašnekovas.

Bankų situaciją įtakos motininiai bankai

K. Levišauskaitė pažymėjo, kad šie metai, taip pat kitų metų pradžia, bus „bandymas ieškoti dugno“, tačiau iki kitų metų vidurio situacija turėtų stabilizuotis.

K. Levišauskaitė pastebėjo, kad vienas iš svariausių veiksnių, lemsiančių situacijos stabilizavimąsi arba, priešingai, „dugną“, be abejonės bus skandinaviškų bankų įtaka Lietuvoje esantiems jų padaliniams.

„Didžioji dalis akcinio kapitalo šiandien skandinaviškos kilmės, mūsų bankai, kaip atsvara, maža. Jeigu mūsų bankų sistemoje veiktų tiktai vietiniai bankai, kuriuos prižiūri ir reguliuoja mūsų Lietuvos bankas, tas vertinimas galbūt būtų kitoks, bet šiuo metu, žinant, kad rinkoje vyrauja kapitalo bankai, skandinaviški bankai..

Daug priklauso nuo to, kaip keisis pas juos situacija. Jeigu ji negerės... Kiekvienas verslas rūpinasi pats savimi. Tada jau jis nežiūrės, kad kitoje bankų sistemoje dukteriniam bankui blogai“, - sakė pašnekovė.

K. Levišauskaitei antrino A. Burašas. Anot jo, Lietuvoje veikiantys bankai pakankamai dideli, esamos skolos jiems nekelia didelės rizikos padengimo požiūriu, bet viskam yra ribos.

„Mes nežinome, kokia situacija dabar Skandinavijos rinkose. Pavyzdžiui, kai kurie bankai klimpo Ukrainoje, Baltarusijoje. Jie ten patyrė milžiniškus nuostolius. Bendrai situacija priklauso nuo rinkų, į kurias bankas investavo savo kapitalą. Lietuva galėtų pakelti, jeigu nepatirtų milžiniškų nuostolių, pavyzdžiui Ukrainoje. Jeigu Ukrainoje patiria didesnių nuostolių, tai maži nuostoliai Lietuvoje vis vien neišgelbės“, - teigė profesorius.

Verslininkai atsidūrė „uždarame rate“

Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos direktorė Dalia Bardauskienė pastebi, kad dabartinė situacija yra „kaip koks uždaras ratas“.

„Nekilnojamo turto verslas, kaip ir transportas, kaip ir statyba, yra tiesiogiai priklausomas nuo finansavimo šaltinių, nuo skolintų lėšų. Dabar kadangi niekam ne paslaptis, kad pasaulyje vykta finansinė, ekonominė krizė, tai mes ir esame kaip šitos krizės pasekmė.

Dar prieš porą metų buvo skolinimosi sąlygos patrauklios, pinigai buvo pigūs ir bankai visi buvo plačiai atvėrę duris visiems - ne tik vystytojams, bet visiems, kurie turėjo ūpą. Tikrai manau, kad skolinimosi kriterijai buvo tokie žemi, kad praktiškai visi galėjo gauti paskolas.

Nuo praeitų metų vidurio sąlygos žiaurėja, griežtėja, keičiasi nuolatos ir, be abejo, tokioje situacijoje jau nebeįmanoma pasiskolinti, ir ne tik tam, kad galėtum vystyti naujus projektus, bet ir jau anksčiau, dar palankiomis sąlygomis, pradėtiems geriems projektams tęsti. Pinigai staiga iš pigių pasidarė brangūs“, - kalbėjo pašnekovė.
D. Bardauskienei pritarė Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šestakauskas.

„Pirmas dalykas, čia viskas sursiję. Jeigu nėra nekilnojamo turto prekybos, tai ir statyba nyksta. Statyba tai yra ekonomikos atspindys. Ir jeigu ekonomika griūna, tai žinoma dar labiau griūna ir statyba. Kas šiandien ir vyksta. Statyba per pirmą ketvirtį krito 42 procentais. Natūralu, kad čia prisidėjo ir bankai, kurie nutraukė akreditavimą.
Kadangi pardavimai sumažėjo, jeigu kalbėti apie nekilnojamą turtą, užsakovai arba vystytojai daugeliu atvejų nutraukė savo vystymą ir liko labai stipriai skolingi“, - dėstė pašnekovas.

A. Šestakauskas dar pastebėjo, kad „šiandien įmonės nei produkcijos parduoti gali, nei galų gale jos gali pasiskolinti“.

„Čia yra užburtas ratas. Nėra apyvartos, natūralu, kad jie padaro darbus ir nežino, ką su ja daryti. Statybos kompanijos yra labiausiai šiandien nuskriaustos iš visų Lietuvos kompanijų“, - teigė Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas.