Klaipėdos uostas nebepavejamas

Jau aišku, kad šiemet Klaipėdos uostas pagal krovą nebenusileis Rygos uostui ir taps pirmuoju rytinės Baltijos jūros uostu. Jis beveik 3 mln. tonų lenkia Rygos uostą. Per 10 mėnesių Klaipėdos uostas krovė 33,47 mln. tonų. Rygos uosto krova per tą patį laiką sudarė 30,4 mln. tonų.

Tačiau visus metus patyręs „nokdauną“ dėl smarkiai kritusios krovos, Rygos uostas spalio mėnesį iš karto pasiekė net keletą krovos rekordų. Kaip pranešė šio uosto administracija, spalis buvo pats sėkmingiausias šių metų mėnuo, o taip pat sėkmingiausias spalis per visą Rygos uosto istoriją.

Spalį Rygos uoste krauta 3,54 mln. tonų. Palyginti su rugsėjo mėnesiu, Rygos uosto krova iš karto šoktelėjo net 18 procentų. Rygos uosto rekordinių praėjusių metų spalio mėnesio krovos rodiklis viršytas 7 proc.

Klaipėdos uoste spalį krauta 3,38 mln. tonų arba 0,2 proc. arba 6,2 tūkst. tonų mažiau nei pernai spalį.

Tikimasi perkopti ribą

Sėkminga Rygos uosto spalio mėnesio krova iš karto žymiai sumažino šio uosto atsilikimą nuo praėjusių metų. Po 9 mėnesių buvęs 10,5 proc. atsilikimas sumažėjo iki 8,8 proc.

Nepaisant to, Rygos uostas dar labai žymiai atsilieka nuo Klaipėdos uosto.

Nežymus 0,2 proc. krovos sumažėjimas spalį Klaipėdos uostui didesnės įtakos neturėjo. Jo krova vis dar išlieka vienintelė teigiama tarp rytinės Baltijos jūros uostų, neskaitant Būtingės naftos terminalo.

Klaipėdos uosto krovos augimas per 10 mėnesių yra lygiai 3 proc. didesnis nei pernai. Klaipėdos uoste vis dar išlieka reali galimybė pirmą kartą istorijoje perkopti 40 mln. tonų krovą. Jei lapkričio ir gruodžio mėnesių krova būtų ne mažesnė kaip spalį, Klaipėdos uostas per 2016 metus realiai dar gali tikėtis pasiekti 40,23 mln. tonų krovą.

Teigiamos tendencijos yra tai, kad Klaipėdos uoste atsigavo (+2,2 proc.) birių krovinių (jas pagrinde sudaro trąšos ir grūdai) krova. Svarbiausia net 25,4 proc. ūgtelėjo įvairių krovinių krova. Bet gerokai (14,4 proc.) krito skystų krovinių krova. Tą lėmė sumažėję naftos produktų kiekiai iš Baltarusijos gamyklų. Tam yra objektyvios priežastys – Rusija dėl ginču su Baltarusija pastarajai buvo smarkiai sumažinusi naftos tiekimą. Dabar naftos tiekimas atstatytas. Tikimasi, kad ir naftos produktų paskutiniais metų mėnesiais iš Baltarusijos padaugės.

Agresyvi pozicija

Rygos uosto atsigavimą spalio mėnesį lėmė kelios priežastys. Viena iš priežasčių Rygos uosto ir Latvijos transporto ministerijos vykdoma aktyvi politika pritraukiant Rusijos, Kinijos ir Baltarusijos krovinius.

Latvijos valdžia gerokai pragmatiškiau žiūri į Rusiją. Apie tai kalba ir tokie faktai, kad spalį Rygos uoste žymiai padaugėjo rusiškų anglių. Spalį jų krauta 1,5 mln. tonų. Tai didžiausia vieno mėnesio anglių apyvarta Rygos uosto istorijoje.

Kitas nustebinęs rodiklis per mėnesį krauta 415, tūkst. tonų konteinerių. Tai vėlgi yra didžiausias vieno mėnesio konteinerių krovos kiekis Rygos uosto istorijoje. Toks augimas vėlgi gali būti susietas su Rusijos tranzitu.

Gali būti, kad agresyvi Rygos uosto ir Latvijos transporto ministerijos pozicija kaimyninių uostų atžvelgiu, jau pradėjusi nešti gerus rezultatus spalio mėnesį, gali tęstis ir 2017 metais. Apie tai liudija daugybė faktų. Latvija aktyviai vilioja Kinijos tranzitą. Neseniai atidarytas tiesioginis konteinerinio traukinio maršrutas iš Kinijos į Rygą. Latvija agresyviai veržiasi į Baltarusijos rinką siekdama pervilioti krovinius iš Klaipėdos uosto. Pagaliau Rygos uostas atvirai siūlo savo paslaugas tiems partneriams iš Kinijos, kurie jau lyg ir buvo apsisprendę bendradarbiauti su Klaipėdos uostu.