Lietuva importavo 81 proc. suvartotos elektros. Elektros importas iš Švedijos sudarė 17 proc., importas iš Latvijos, Estijos ir Suomijos - 42 proc., importas iš Lenkijos - 4 proc., o importas iš trečiųjų šalių - 37 proc. Palyginti su gruodžiu, sausį vidutinė temperatūra smuko 1,2 laipsniu ir Baltijos šalys suvartojo daugiau elektros. Lietuvoje elektros poreikis išaugo 5 proc.

Palyginti su gruodžiu Lietuvoje elektros gamyba smuko beveik trečdaliu, o su praėjusių metų sausiu - penktadaliu. Antrą mėnesį iš eilės didžiausią dalį, 47 proc., pagamino vėjo elektrinės. Hidroelektrinių gamyba sudarė 40 proc. visos pagamintos elektros, o šiluminės elektrinės beveik nedirbo. Tuo tarpu Baltijos šalyse šiluminės elektrinės pagamino daugiau nei pusę elektros, hidroelektrinių gamyba mažėjo, vien Latvijoje jos pagamino 17 proc. mažiau.

„Nord Pool" sistemos vidutinė elektros kaina išliko stabili ir siekė 30,8 EUR/MWh. Švedijos ketvirtojoje prekybos zonoje kaina taip pat nepakito ir buvo 34 EUR/MWh. Pasibaigus žiemos šventėms Švedijoje vartojimas augo 11 proc., o gamyba - 15 proc. Daugiausiai - pusantro karto - augo hidroelektrinių gamyba, atominės elektrinės pagamino 7 proc. Vėjo elektrinių gamyba krito penktadaliu.

Suomijoje ir Estijoje kaina buvo vienoda ir siekė 33,3 EUR/MWh. Estija penktadaliu daugiau importavo iš Suomijos, o pastaroji tiek pat padidino importą iš Švedijos.

Lenkijoje sausio vidutinei 37 EUR/MWh kainai daugiausiai įtakos turėjo 4 proc. išaugęs vartojimas, trečdaliu mažesnė vėjo elektrinių gamyba ir smukusi saulės elektrinių gamina.

Didžiausia elektros kaina Baltijos jūros regione ir toliau išliko Vokietijoje, sausį ji šoktelėjo 40 proc. iki 52,4 EUR/MWh. Aukščiausią vidutinę kainą per pastaruosius aštuonerius metus formavo smukusi vėjo ir hidroelektrinių gamyba, išaugęs elektros suvartojimas ir atominėse elektrinėse atliekami priežiūros darbai.