„Esu įsitikinusi, kad šis pavedimas tikrai dubliuojasi ir yra perteklinis. Šiuo atveju, atsižvelgiant į mūsų kaip nepriklausomos institucijos savarankišką darbų planavimą“, – trečiadienį Seimo Audito komiteto posėdyje kalbėjo I. Segalovičienė.
„Palyginamuoju aspektu, jei LRT auditui pavedimas buvo panašaus laikotarpio – jis apėmė 200 mln. eurų, o šis pavedimas apimtų 8 mlrd. eurų. Tai didžiulis skirtumas ir akivaizdu, kad tai reikšmingai paveiktų VK savarankišką darbotvarkę ir resursų paskirstymą – nukentėtų mūsų bendras darbo planas“, – aiškino VK vadovė.
Anot jos, KAM viešųjų pirkimo audito procesus ištemptų ir apsunkintų tai, jog didelė dalis su sektoriaus įsigijimais susijusi informacija yra įslaptinta.
„Užduotis yra labai plačios apimties, apima specifinės informacijos pobūdį, įslaptintos informacijos klausimus. Mūsų praktika rodo, kad tokie klausimai labai išilgina audito procesus“, – teigė I. Segalovičienė.
Komiteto narys konservatorius Jurgis Razma ragino kolegas atsižvelgti į VK bei Seimo Teisės departamento pastebėjimus.
„Tikrai verta yra prižiūrėti viešuosius pirkimus krašto apsaugos sistemoje ir manau, kad tą su VK galima normaliai spręsti. Tikrai išskirtinis dalykas yra, kad pati VK yra nusimačiusi net 5 auditus toje srityje, bet mes jai dar užkrauname keturių metų visuotinių viešųjų pirkimų tikrinimą. (...) Man gaila VK, kad mes politikuodami užduodame jai tokius darbus. Galima užduoti, tačiau reikėtų tai daryti protingiau, atsižvelgiant į jų pajėgumus ir galimybes“, – posėdyje kalbėjo J. Razma.
„Jei norite kažkaip pasmerkti buvusią Vyriausybę – imkite du paskutinius metus, kai buvo didesni biudžetai ir užteks tam pasmerkimui. (...) Be to, neprisimenu tokio teisės akto projekto svarstymo, kur nebūtų atsižvelgta nė į vieną Teisės departamento pastabą. O dabar – į visas neatsižvelgta. Tai rodo kažkokį politinį užsivedimą“, – teigė konservatorius.
Skardžius: siūlomas auditas nepersidengia su šiuo metu vykdomais
Komiteto pirmininkas Artūras Skardžius tuo metu tikino, kad VK vykdomi auditai krašto apsaugos sistemoje nėra susiję su viešaisiais pirkimais ir su dabar svarstomu pavedimu nepersidengia.
„Krašto apsaugos sistemos finansų valdymas, 2024 – 2026 m., ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimas – čia turbūt nebus išminavimas (…) ar kontrmobilumo priemonių gamyba. Tiesa, tai (auditas – ELTA), kuris apima ginkluotės įsigijimą, bokserius ir kitas sistemas – vienintelis, kuris persidengia“, – tikino A. Skardžius.
„Nacionaliniam saugumu skirtų objektų fizinė apsauga su mūsų nutarimu nekoreliuoja. Rūdninkų poligonas 2024 – 2026 m. ir Valstybinio gynybos fondo ataskaitos rengimas 2025 m. Tik vienoje vietoje yra ginkluotė, nors mes kalbame apie viešuosius pirkimus. Tai mano vienintelis motyvacinis argumentas, kodėl mes turėtume pritarti šiam nutarimo projektui“, – dėstė komiteto pirmininkas.
Audito komitetas po svarstymo galiausiai pritarė pavedimui atlikti auditą.
Kaip skelbta anksčiau, pagal komiteto pirmininko A. Skardžiaus ir kitų narių pateiktą nutarimo projektą, auditas turėtų būti atliktas iki kitų metų birželio 16 d.
VK auditas turėtų atsakyti į kelis klausimus, susijusius su tuo, ar lėšos gynybos įsigijimams buvo naudojamos teisėtai, efektyviai ir skaidriai.
ELTA primena, kad nors šiuo metu VK vykdo ne vieną su krašto apsaugos sistema susijusius auditą, už tokią papildomą gynybos sistemos lėšų peržiūrą ne kartą pasisakė valdančiųjų „aušriečių“ atstovai.
Anksčiau „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis taip pat yra sakęs, kad, jeigu valdantieji socialdemokratai nesutiks atlikti gynybos įsigijimų audito, jo vadovaujama politinė jėga trauksis iš koalicijos.
Skaičiuojama, kad gynybai skiriami valstybės biudžeto asignavimai per 2021–2025 m. laikotarpį išaugo nuo 1,1 mlrd. eurų (1,97 proc. nuo BVP) iki 3,3 mlrd. eurų (4,01 proc. BVP),
2026 m. biudžete krašto apsaugai iš viso numatoma skirti apie 4,8 mlrd. eurų arba 5,38 proc. BVP.
Naujausi komentarai