Seimas ketvirtadienį po pateikimo nepritarė jų parengtoms Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisoms. Už jas balsavo 38 Seimo nariai, prieš – 15, o susilaikė 43. Balsuojant dėl pataisų grąžinimo, už buvo 57, prieš – 38 Seimo nariai.

Pasak socialdemokratės, buvusios finansų ministrės Rasos Budbergytės, pakeitimus paskatino tai, kad dabartinė šalies mokesčių sistema nėra nei socialiai teisinga, nei sąžininga daugelio mokesčių mokėtojų atžvilgiu.

„Dabartinė mokesčių sistema labiausiai prislegia mažas, labai mažas ir vidutines pajamas gaunančius žmonės, ypač tuos, kurie dirba pagal darbo sutartis“, – Seime sakė R. Budbergytė.

Ji pripažino, kad iki šiol ne vieną kartą valdžioje buvę socialdemokratai pritrūko ryžto įvesti progresinius mokesčius.

„Neigiamai vertinu, kad praeityje nebuvome ryžtingi, tačiau tai nereiškia, kad neturime to daryti dabar, nes ekonomika auga ir to augimo vaisiai pasiekia ne visus visuomenės narius“, – sakė parlamentarė.

Socialdemokratų frakcija siūlo mėnesio pajamoms iki 1,5 tūkst. eurų taikyti 14 proc., 1,5–2,5 tūkst. eurų – 19 proc., 2,5–3,5 tūkst. eurų – 24 proc., o nuo 3,5 tūkst. eurų – 29 proc. tarifą. Tokie tarifai būtų taikomi ne vien darbo, bet ir turto, individualios veiklos pajamoms, todėl siūloma atsisakyti atskiro tarifo pajamoms iš individualios veiklos.

Didesnis tarifas būtų taikomas ne visai sumai, bet tik daliai, kuri viršija nustatytą mokesčio tarifo laiptą.

Parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas siūlė pataisoms nepritarti, nes jos nėra suderintos su Vyriausybės pateiktais mokestiniais pakeitimais, kuriuos parlamentarai pradės svarstyti kitą savaitę.

Spalio viduryje Seime pristatydamas 2018 metų biudžeto projektą finansų ministras Vilius Šapoka įspėjo, kad progresiniai mokesčiai nepasiteisintų, nes šalyje per mažai daug uždirbančiųjų.