Prie Seimo vyko akcija, kurios tikslas – parodyti dalies piliečių skeptišką, kritišką požiūrį į nekilnojamojo turto mokestį. Valdžia taip pat atsitraukė – pirmasis būstas nebus apmokestinamas. Mitinge buvo renkami parašai, siekiant užtikrinti, kad šis mokestis nebūtų taikomas jokiam gyvenamajam būstui, sodų statiniams ar priklausiniams. Valdžia aiškina, kad mokesčių didinimas būtinas siekiant turėti pakankamą finansavimą, ypač gynybos srityje – Lietuvos saugumo reikmėms mokestis didės iki 5–6 proc. Šiemet jau pasieksime 4 proc. Taip pat būtina subalansuoti biudžetą ir spręsti socialinės atskirties problemas, kurios yra politinės darbotvarkės dalis, ypač socialdemokratų. Tarptautinis valiutos fondas Lietuvoje jau ne kartą pabrėžė, kad šaliai reikia galvoti apie tvarius finansavimo šaltinius, įskaitant nekilnojamojo turto mokesčio bazės plėtrą. Tad kodėl taip sunku susitarti dėl mokesčių? Kas liks iš šios reformos? Kodėl diskusijos apie tai pastaruoju metu suintensyvėjo?

„Gyvenamasis būstas yra būtinybė, o ne prabanga. Visi žmonės turi turėti kur gyventi – tai žmogaus teisė. Todėl bausti žmogų už tai, kad jis turi geresnį ar blogesnį namą, neturi jokios logikos. Jei būstas buvo pastatytas iš legalių lėšų, tai jo savininkas jau sumokėjo mokesčius. Jei jis buvo pastatytas iš nusikalstamų lėšų, tuomet tam turime finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybas, policiją ir kitus kontrolės mechanizmus.

Gyvenamasis būstas nėra prabanga – tai būtinybė. Todėl iš principo toks mokestis nėra teisingas. Verslo patalpos yra apmokestinamos, tačiau asmeniniam būstui toks mokestis yra neteisingas. Taigi, ši pilietinė iniciatyva tęsiasi. Yra įstatymo pataisa, kurioje siekiama, kad nebūtų apmokestintas nei vienas gyvenamasis būstas, taip pat sodo statiniai ir jų priklausiniai. Kodėl? Jeigu apmokestiname, tarkime, privatininkus, kurie turi kelis būstus, susidaro situacija, kad jie jau dabar moka gyventojų pajamų mokestį. O jei uždedamas papildomas mokestis, tai paveiks ir jaunas šeimas, kurios neturi kur gyventi ir nuomojasi butus. Tai reikštų didesnes nuomos kainas tiek joms, tiek studentams. Tad šis mokestis baustų ne tik turinčiuosius būstą, bet ir tuos, kurie jo neturi. Tai iš esmės labiausiai kirstų tiems, kurie turi mažiau finansinių galimybių, o turtingieji vis tiek ras sprendimus.

Kalbant apie mokesčius, tiek gyvenantieji Laurų kvartale, tiek kitur moka žemės mokestį. Tačiau esminė problema – būsto mokestis kartojasi. Mokame žemės mokestį už sklypą, mokame gyventojų pajamų mokestį nuo savo pajamų, o dabar būtų taikomas dar ir būsto mokestis, kuris vėl tenka tiems patiems žmonėms. Taigi, už tą patį mokame kelis kartus. Kur čia logika?

Suprantu poziciją, kad prabangus turtas turėtų būti apmokestinamas. Tačiau manau, kad tiems, kurie turi prabangų turtą – prabangius automobilius, lėktuvus ir panašiai – valstybė galėtų rasti švelnesnių apmokestinimo būdų. Juk jei žmogui gyvenime labai sekėsi, tai nereiškia, kad po 20 ar 30 metų jam seksis taip pat. Jis gali susirgti, jo finansinė padėtis gali pasikeisti. Tarkime, mano kaimynė – pagyvenusi moteris, našlė. Ji gyvena dideliame name, tačiau dėl savo gyvenimo aplinkybių negali jo lengvai išlaikyti. Ar teisinga ją bausti mokesčiu už tai, kad ji tiesiog gyvena šiame būste? Tai, mano manymu, nėra socialiai teisinga“, – savo poziciją išsakė asociacijos „Atoveiksmis“ pirmininkas Raimondas Šimaitis.

„Turto mokesčiai yra laikomi tokiais, kurie daro mažiausią neigiamą poveikį ekonomikai. Lietuva šių mokesčių neišnaudoja pakankamai, nes surenka tik trisdešimtąją dalį bendrojo vidaus produkto iš šių mokesčių, kai europinė praktika siekia apie vieną procentą.

Išnaudodami šiuos mokesčius, įskaitant gyvenamojo būsto apmokestinimą, galėtume finansuoti kritiškai svarbius valstybės poreikius, tokius kaip gynyba, geresnė sveikatos apsauga ar kelių infrastruktūra. Beje, gyvenamojo būsto apmokestinimas dažnai siejamas su infrastruktūros plėtra, todėl jį galima pagrįsti kaip infrastruktūros mokestį.

Taip pat prie šio mokesčio yra pririštas vienas iš trijų RRF rodiklių, susijusių su mokestiniais pakeitimais. Lietuviai, būdami gana verslūs, čia turi galimybę, sumokėdami palyginti nedaug, gauti pakankamai daug naudos. Tai yra geras argumentas, kodėl šis mokestis turėtų būti įvestas. Kalbant apie mažiausią galimą RRF lėšų sumą – 20 mln. eurų, ji būtų prarasta, jei neįvestume mokesčio pirmajam būstui. Matote, visa tai yra nuolatinės derybos. Kai bus priimtas vienoks ar kitoks sprendimas dėl pakeitimų, derybos tęsis.

Kaip jau žinome, turint mokestinius pakeitimus, galima turėti tam tikras kortas, kurias galima naudoti derybose su Europos Komisija. Šiuo metu tokių kortų nėra, todėl derybos tampa sudėtingesnės. Dažnai argumentai, kad gyvenamojo būsto apmokestinimas yra neteisingas ir neturėtų būti įvestas, remiasi emocijomis, o ne logiškais ir tvirtais argumentais.

Negalėčiau tiksliai pasakyti, kiek Europos šalių neturi tokio mokesčio, dauguma jų taiko šį mokestį, kartu numatydamos tam tikras lengvatas pirmajam būstui. Mes taip pat svarstėme galimybę numatyti lengvatą, kuri apsaugotų tiek pigesnio, tiek brangesnio būsto savininkus ir palengvintų jų mokestinę naštą. Nuo pat pradžių, svarstant šio mokesčio pakeitimus, buvo aišku, kad jis turėtų būti grįstas apsaugos ir teisingumo principais. Dabar viskas yra Seimo rankose. Svarbiausia užduotis – suderinti šiuos du elementus ir užtikrinti, kad nebūtų persistengta vienoje srityje, o kita nebūtų pamiršta. Tai išlieka svarbiausias iššūkis“, – komentavo finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

„Šiandien tikrai unikali diena. Paradoksalu, tačiau susirinko žmonės, kurie patys greičiausiai nebus įpareigoti mokėti nekilnojamojo turto mokesčio, tačiau jie atėjo palaikyti tų, kurie gyvena Laurų kvartale. Ši situacija parodo, kaip manipuliuojama žmonių nežinojimu. Ne vieną akciją teko organizuoti ir žinau, kiek tai kainuoja ir kaip tai vyksta. Kai žmogus aukoja savo lėšas ir, kaip suprantu, nėra itin draugiškas su mokesčiais, tai kelia klausimą, kodėl jis staiga nusprendė ginti vargingesnius. Tai atrodo gana neįprastai. Tikėtina, kad ši situacija tęsis iki tol, kol bus pateiktos deklaracijos, nes tada bus aiškiau, kas iš tikrųjų vyksta. Tačiau Seime turbūt nebus didelio noro gilintis į tai, nes artėja rinkimai, o kandidatų sąrašus dažniausiai sudaro partijos, ne pavieniai žmonės. Tokie individualūs altruistai praktiškai neturi galimybių, nes jiems trūksta finansinių resursų. Tai kelia klausimą, kodėl žmonėms nėra paaiškinama situacija normaliai, kodėl nesudaromos paprastos prognozuojamos lentelės ir jos neišdalinamos, kad kiekvienas suprastų, kaip indeksuojamas turtas ir kokios bus pasekmės. Seimo nariai, atrodo, prarado ryšį su paprastais žmonėmis ir dabar, vietoje realių diskusijų, jie prieš save pastato Laurų kvartalo gyventojus kaip priešingą pusę“, – kalbėjo klausytoja Gražina.

Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše:

„Praėjusį mėnesį Seime jau buvo pateikta pataisa dėl nekilnojamojo turto apmokestinimo, pagal kurią pirmojo būsto riba turėjo būti padidinta iki 300 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad nebūtų reikėję mitingų ir viskas būtų išspręsta be protestų. Negaliu suprasti, kodėl Seimas šios pataisos nepatvirtino. Viceministras aiškina, kad šis mokestis finansuos sveikatos apsaugą ir infrastruktūrą, tačiau reikia priminti, kad privalomas socialinio draudimo mokestis buvo įvestas su tuo pačiu argumentu, jog tai pagerins medicinos paslaugas. Tačiau šiandien situacija medicinos srityje nėra geresnė. Panašiai nutiko ir su kelių infrastruktūros finansavimu – nors buvo surinkti milijardai, kelių būklė išliko prasta. Tai rodo, kad priemonės, kurios turėjo gerinti situaciją, neretai tampa būdu tiesiog surinkti daugiau lėšų be realios naudos visuomenei. Taip pat valdžia turėtų peržiūrėti savo išlaidas ir racionalizuoti biudžetą, nes dabar net 5 proc. biudžeto išlaidų nėra aiškiai pagrįsti. Būtų logiška pradėti taupyti nuo pačios valdžios aparato. Seimas turėjo galimybę šią problemą spręsti, bet to nepadarė, o dabar visuomenė yra susiskaldžiusi – kiekvienas stebi kaimynų finansinę situaciją ir lygina, kas turi daugiau. Lietuviškas pavydas šioje diskusijoje taip pat vaidina didelę rolę, tačiau tokio mąstymo reikėtų atsisakyti. Linkiu visiems gyventi milijono vertės namuose ir tada visi gyvensim gražiai. Kalbant apie mitingo finansavimą – pinigai buvo surinkti per asociaciją „Atoveiksmis“, kuri yra ne pelno siekianti organizacija ir turi oficialų aukų rinkimo statusą. Kiekvienas norintis gali prisidėti savo auka ir tapti dalimi šios iniciatyvos. Šis mitingas nebuvo brangus, tačiau ankstesni mitingai kainavo dešimtis tūkstančių eurų. Vis dėlto visa tai finansuojama žmonių iniciatyva. Aš tik vykdau jų valią“, – teigė R. Šimaitis.

„Tema yra jautri, nes bandant sukurti naują mokestinį modelį buvo atlikta daug skaičiavimų, tačiau dažniausiai vidutinė įmoka už standartinį būstą mieste būtų apie 50–100 eurų per metus, o provincijoje – 10–50 eurų. Tai tikrai nėra didelės sumos. Šis modelis buvo keistas daug kartų, siekiant rasti kompromisą. Šiuo metu įstatymas svarstomas Seime, o naujausias kompromisas yra neapmokestinti pirmojo būsto – tai turėtų sumažinti įtampą“, – sakė K. Vaitiekūnas.

„Mano pagrindinis klausimas – kodėl pinigai, kurie galėtų būti sutaupyti viešuosiuose pirkimuose, nėra panaudojami? Jei visus viešuosius finansus peržiūrėtume, tikrai rastume milijardą, kuriuos būtų galima skirti pensininkams, kariuomenei ir kitiems svarbiems sektoriams. Nereikėtų didinti mokesčių“, – pabrėžė klausytojas Algis.

„Tema yra labai plati. Lietuva pastaraisiais metais susiduria su biudžeto deficito didėjimu – 2023 m. jis buvo 0,7 proc., 2024 m. – 1,3 proc., o 2025 m. – jau 3 proc. Tai yra ankstesnės valdžios palikimas. Be to, didėja gynybos finansavimo poreikis – nuo 3 iki 5 proc. Taip pat Lietuva, būdama ES valstybė, laikosi kairiosios politikos principų, kuriuose valstybė užtikrina švietimą, sveikatos apsaugą ir saugumą iš savo biudžeto. Visa tai reikalauja papildomo finansavimo. Viešojo sektoriaus efektyvumas yra svarbus, bet daugelis valstybės išlaidų yra skirtos mokytojų, gydytojų, policininkų ir kariškių atlyginimams bei pensijų išmokoms. Tai yra būtinos išlaidos, kurios negali būti mažinamos, o priešingai – jos turi augti. Tai čia yra šiek tiek sklandantis mitas, toks atsikalbinėjimas, neva mokesčių nereikia didinti, reikia tik kažką suefektyvinti, tačiau niekas tiksliai nežino, ką efektyvinti, bet vis tiek reikalaujama pokyčių. Bandoma judėti ta kryptimi, tačiau tai nėra lengva. Taip pat yra ir BVP atotrūkis, kurį siekiama mažinti, tačiau tai taip pat sudėtingas procesas. Visos priemonės yra naudojamos, nes finansinė situacija šiuo metu nėra lengva“, – aiškino R. Šimaitis.

„Iš tiesų, nekilnojamojo turto rinkoje jaučiamas optimizmas. Lyginant su ankstesniais metais, ši rinka yra netikėtai aktyvi. Jei praėjusieji ir užpraėjusieji metai buvo stagnacijos laikotarpiai, tai šie metai ypač aktyvūs, ypač būsto rinkoje. Kalbant apie naujos statybos butus, jų skaičiai yra rekordiniai, jei vertintume kitų metų mėnesius. Jei kalbėtume apie pokyčius rinkoje, turbūt pagrindinė priežastis, kodėl ji suaktyvėjo po vangios būsto paklausos laikotarpio, yra mažėjančios palūkanų normos. Iki šiol rinka išliko gana stabili, tačiau palūkanų mažėjimas, kuris buvo prognozuotas, dabar tampa realybe. Dėl to nemažai žmonių nusprendė, kad dabar yra tinkamas metas įsigyti būstą ir kad nėra prasmės laukti. Tai atsispindi ir sandorių skaičiuje. Kol kas kainos išaugo tik keliais procentais per šiuos metus, tačiau bendras rinkos aktyvumas gerokai padidėjo“, – kalbėjo „Ober-Haus“ turto vertinimo tyrimų departamento direktorius Saulius Vagonis.

„Norėčiau pasidalinti pastebėjimu. Mano sesuo prieš penkerius metus pirko namą Anglijoje. Ten galioja labai paprasta sistema – pavyzdžiui, 50 kv m namas ir du arai žemės yra visiškai neapmokestinami valstybės. Tai reiškia, kad žmogus gali nusipirkti būstą ir gyventi jame be jokių papildomų mokesčių. O Lietuvoje vis bandoma iš naujo „išrasti dviratį“ su mokesčiais. Jei nori šešių vonių ir penkių miegamųjų – mokėk už tai. Jei nori 200 kv m namo – susimokėk. O jei nenori mokėti nekilnojamojo turto mokesčio, gyventi reikia nustatytame standarte. Man atrodo, kad tokia sistema yra teisinga. Jei žmogus gali sau leisti didžiulę vilą su penkiais miegamaisiais, jis tikrai gali susimokėti 200 eurų per metus nekilnojamojo turto mokesčio.

Manau, blogai, jeigu už pirmą būstą nereikia mokėt, o jis labai didelės vertės. Tai nėra teisinga. Kitas žmogus galbūt ilgai taupė ir susikrapštė paskutinius pinigus, kad galėtų kažkur kaime nusipirkti antrą būstą. Jeigu jis įsigis kuklų namą, jam reikės mokėti mokestį. Tai nelogiška. Jei gali sau leisti didelį namą, turėtum galėti sau leisti ir sumokėti mokestį, nesvarbu, ar tai tavo pirmas, ar penktas būstas“, – savo nuomonę išsakė klausytojas Justas.

„Iš tiesų, kiekvienas gali turėti savo nuomonę apie socialinį teisingumą. Valdžiai sudėtinga priimti sprendimus, kurie tiktų visiems – tai reiškia, kad surinkti mokesčius ir užtikrinti, jog sistema būtų teisinga, yra didelis iššūkis. Aš turbūt negalėčiau duoti geriausio patarimo šiuo klausimu, tačiau galiu pakomentuoti rinkos tendencijas.

Nekilnojamojo turto mokesčio skaičiavimas remiasi Registrų centro masinio vertinimo rezultatais. Šis masinis vertinimas gana tiksliai atspindi realią rinkos situaciją, bent jau pagrindines tendencijas. Šiuo metu žmonės, kurie jau moka mokestį, jį skaičiuoja pagal 2021 m. nustatytas vertes. Jei mokesčių reforma įsigaliotų, arba net jei ji nebūtų priimta, 2026 m. būtų perskaičiuotos naujos mokesčių vertės. Jos gali būti nuo 50 iki 80 proc. didesnės nei 2021 m. nustatytos vertės. Tai logiška, nes jei lygintume nekilnojamojo turto rinkos dinamiką, nuo 2021 m. kainos išaugo maždaug 50–60 proc. Be to, nekilnojamojo turto vertinimo modeliai tapo tikslesni. Registrų centras naudoja masinį vertinimo metodą, kuris, nors ir naudingas, ne visada atspindi kiekvieno unikalaus objekto realią vertę. Tačiau, kadangi skaičiavimo algoritmai tobulėja ir duomenų analizė gerėja, galima tikėtis, kad ateityje Registrų centras pateiks dar tikslesnes nekilnojamojo turto vertes. Šiuo metu galima pastebėti, kad Registrų centro nustatytos vertės 2025 m. yra šiek tiek konservatyvesnės nei reali rinkos situacija. Tai reiškia, kad skirtumas tarp realios pardavimo kainos ir Registrų centro vertės siekia 10–20 proc. Tai geras ženklas, rodantis, kad Registrų centras per daug nepervertina turto“, – teigė S. Vagonis.

Kol kas nelabai matomas aiškesnis sprendimas. Laikas spaudžia, reikėtų iki liepos 1 d. priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. Tiesa, procedūriškai galima būtų atidėti svarstymą iki biudžeto tvirtinimo rudenį arba netgi nukelti reformą iki 2027 m. Tačiau delsti nereikėtų, ypač turint omenyje europinius pinigus, apie kuriuos nuolat kalbama, kad, neįgyvendinus šios reformos, galime prarasti kelis šimtus milijonų. Kodėl ji tokia jautri, kodėl ji kelia tiek diskusijų?

Mano nuomone, tai dėl to, kad paveikia labai daug žmonių ir įvairias veiklos sritis. Jei būtų priimtas ne nulinis variantas, kuriame už pirmąjį būstą nebūtų taikomas mokestis, tai būtų žingsnis atgal ir nesubalansuotų visos sistemos. Pirmojo būsto išėmimas iš apmokestinimo buvo motyvuotas socialinės įtampos mažinimu – tai buvo vienas iš pagrindinių faktorių. Tačiau niekas negarantuoja, kad šis sprendimas išliks iki pat galutinio įstatymo priėmimo. Vyriausybė gali bandyti daryti spaudimą, kelti ultimatumus ar reikalauti bent simbolinio pirmojo būsto apmokestinimo, kad gautume RRF lėšas. Priešingu atveju gali būti naudojami įvairūs spaudimo metodai, įskaitant ir vyriausybės sudėties peržiūrėjimą.

Svarstymai turėtų prasidėti Seime ketvirtadienį, priėmimas – kitą savaitę. Seime vis dar egzistuoja įvairūs būdai, kaip spręsti šį klausimą taip, kaip to norėtų finansų ministras, premjeras ar biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Procedūrinės galimybės leidžia sustabdyti svarstymą, pradėti jį iš naujo, peržiūrėti pasiūlymus ir daryti spaudimą Seimo nariams, kad jie pritartų kitokiam variantui nei dabar siūlomas. Po rinkimų yra šiek tiek lengviau priimti nepopuliarius sprendimus, tačiau visuomet galima prisidengti argumentu, kad tai yra valstybės interesas – išspręsti šį klausimą dabar, kad ateityje nekiltų problemų su Europa.

Iš kur valdantieji ketina paimti lėšų gynybai? Kaip ir su mokesčių reforma, šiuo metu sprendimas yra skolintis, o vėliau grąžinti paskolas iš padidintų biudžeto pajamų. Daugybę kartų buvo akcentuota, kad dabartinėmis sąlygomis nėra galimybių taip greitai padidinti biudžeto pajamų, kad būtų galima iš karto padengti visus gynybos poreikius. Pirma, teks skolintis – tai leidžia naujos Europos taisyklės. Be to, atsiras europiniai fondai, kurie paskolų ir subsidijų forma suteiks dalį finansavimo gynybai. Ateityje, kai bus įgyvendinta mokesčių reforma, šiek tiek padidintos biudžeto pajamos leis palaipsniui grąžinti šiuo metu pasiskolintas lėšas.

Filosofiškai žvelgiant, nėra vienareikšmiškai teisingų mokesčių – kiekvienas mokestis gali atrodyti neteisingas. Paimkime PVM – kuo jis teisingas? Kodėl, nuėjęs į parduotuvę, turiu mokėti ne tik už pieną, bet ir dar tam tikrą procentą papildomai valstybei? Šie pinigai nenukeliauja nei prekybininkui, nei gamintojui, nei pieno vežėjui – jie tiesiog patenka į valstybės biudžetą. Kodėl? Visi mokesčiai yra nelabai teisingi. Lietuvoje nekilnojamojo turto mokesčio įvedimas ilgai buvo atidėliojamas – tiek dėl socialinių, tiek dėl politinių priežasčių. Be to, mūsų šalyje yra labai daug nekilnojamojo turto savininkų“, – pakomentavo „Verslo žinių“ žurnalistas Stasys Gudavičius.