Už tai, kad Pensijų kaupimo įstatymo pataisos būtų svarstomos, balsavo 49 Seimo nariai, prieš buvo 15, o susilaikė 42. Kitu balsavimu Seimas šalies vadovo iniciatyvas nutarė grąžinti tobulinti – už tai balsavo 55 parlamentarai, o atmesti pataisas siūlė 50.  

Prezidento iniciatyvas dėl pensijų kaupimo svarstymą Seime palaikė opozicija ir keli valdantieji. 

Iš konservatorių vienintelė Angelė Jakavonytė balsavo už pataisų svarstymą, 11 buvo prieš, 31 susilaikė, o dar septyni frakcijos nariai nedalyvavo balsavime. Keturi liberalai (Andrius Bagdonas, Ričardas Juška, Jonas Varkalys ir Viktoras Pranckietis) balsavo už, penki susilaikė bei trys nedalyvavo balsavime. „Laisvietė“ Silva Lengvinienė buvo už, keturi frakcijos nariai – prieš, o šeši susilaikė. 

Pataisas rėmė 12 demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narių, keturi nedalyvavo balsavime, „valstiečiai“– atitinkamai 16 ir trys. Septyni Darbo partijos frakcijos nariai nedalyvavo balsavime, vienas buvo už, socialdemokratai – atitinkamai septyni ir šeši, o Mišrios Seimo narių grupės atstovai – trys nedalyvavo ir 8 buvo už.   

Tai buvo antras bandymas Seime išgirsti prezidento atstovų argumentus dėl pataisų.

Praėjusį ketvirtadienį opozicijai baiminantis, kad pakeitimų neparems valdantieji ir dėl to neužteks balsų pradėti jas Seime svarstyti, paprašė inicijuojamų pakeitimų pristatymą atidėti.

Pasak prezidento patarėjos Irenos Segalovičienės, toks siūlymas pateiktas matant žmonių nepasitikėjimą antros pensijų pakopos sistema bei didelei jų daliai atsisakant kaupti fonduose.

Gyventojai kategoriški dėl pensijų kaupimo antros pakopos fonduose ir nori pokyčių.

 

„Gyventojai kategoriški dėl pensijų kaupimo antros pakopos fonduose ir nori pokyčių“, – pristatydama pataisas Seimui teigė šalies vadovo patarėja. 

Anot jos, pataisos paskatintų šių fondų valdytojus aktyviau dirbti su gyventojais, aiškinti jiems, kada kaupti, kada dalį lėšų  išsiimti. I. Segalovičienės teigimu, 25 proc. išsimokamos sumos riba pasirinkta išanalizavus kitų šalių praktiką: „Ji rodo, kad toks dydis taikomas“. 

Pasak patarėjos, tai apčiuopiama suma, jeigu žmogui prireikia pinigų, be to, ji nepakenktų fondams. 

„Ketvirtadalis daugeliui leistų pagelbėti sau, kai yra krizinė situacija“, – teigė I. Segalovičienė, atsakydama į demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narės Laimos Nagienės klausimą, kodėl siūloma 25 proc. riba.    

„Laisvietė Monika Ošminskienė teigė, kad siūlymas leisti gyventojams vieną kartą iš fondų išsiimti dalį lėšų „primena ne pensiją, bet taupomąją kasą“. 

Parlamentarė siūlo ieškoti galimybių įnešti didesnes sumas, nes kitose šalyse pensijų kaupimui skiriama iki trečdalio pajamų.

„Laisvietis“ Kasparas Adomaitis pasigedo kriterijų, kokiais atvejais būtų leidžiamos tokios išmokos.  

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė antradienį teigė pataisų nepalaikanti. Jas skeptiškai vertina ir ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Premjerė Ingrida Šimonytė ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė korekcijų yra siūlę imtis sulaukus Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo.

KT balandį nusprendė nagrinėti 39 opozicijos narių prašymą, ar aukščiausiam šalies įstatymui neprieštarauja Pensijų kaupimo įstatymas, nenumatantis sąlygos gyventojui nutraukti pensijų kaupimo sutartį.