Už tai, kad pakeitimai po pateikimo būtų svarstomi, balsavo 74 Seimo nariai, prieš – du, o susilaikė 44. Toliau pataisos Seime bus svarstomos lapkričio 21-ąją, kai jas aptars Biudžeto ir finansų bei Ekonomikos komitetai. 

Finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, pakeitimais siekiama didinti vertinimo patikimumą ir kokybę.    

„Siūloma kaupti vertinimo ataskaitas valstybės informacinėje sistemoje siekiant efektyviau taikyti kontrolę ir per sąsają su valstybės registrais ir informacinėmis sistemomis gerinti vertinimui naudojamų duomenų aibę ir atsekamumą ir taip pat duomenų panaudojimą konkrečiam tikslui, taip pat viešinti nuasmenintus vertinimo duomenis ir taip sukurti sąlygas viešajai kontrolei“, – pristatydama pataisas kalbėjo G. Skaistė. 

Pasak jos, pokyčiai būtini, nes ataskaitų patikimumas jau kurį laiką kelia abejonių. 

„Patikrinimo procentas yra 0,2 proc. nuo visų vertinimo ataskaitų. (...) Jeigu žvelgiant į ataskaitų patikimumą, juo yra abejojama jau kuris laikas. (...) Konkretus pavyzdys su muitine, kuomet buvo vertinami automobiliai, gabenami iš trečiųjų valstybių, – praktika parodė, kad vertinimo ataskaitų duomenys labai nutolsta nuo sandorio vertės. Buvo pasirinkta apskritai atsisakyti vertinimo ataskaitų, pereiti prie sandorio vertės tiesiog todėl, kad piktnaudžiavimui buvo labai didelė erdvė“, – kalbėjo G. Skaistė.

Siūloma kaupti vertinimo ataskaitas valstybės informacinėje sistemoje siekiant efektyviau taikyti kontrolę.

 

Ji pabrėžė, kad siūloma atsisakyti profesijos licencijavimo, tačiau dėl galimo vertintojų piktnaudžiavimo nustatoma administracinė atsakomybė – baudos už netinkamą vertinimą.

Už pažeidimus bauda vertintojui ar įmonės vadovui siektų nuo 300 iki 3 tūkst., o už pakartotiną pažeidimą - 2-6 tūkst. eurų. Tokios baudos galiotų nuo 2025 metų gegužės. 

G. Skaistės teigimu, nuobaudų sistemą dabar taiko vertintojų Garbės teismas, kuriame taip pat didžiąją dalį (trys iš penkių) sudaro patys vertintojai, todėl kvalifikacijos pažymėjimo atėmimo atvejų per pastarąjį laiką buvo minimaliai arba jų išvis nebuvo. 

„Dabartinis reguliavimas neužtikrina to, kad būtų galima pasakyti, kad ataskaitos yra kokybiškos vien todėl, kad valstybė suteikia kvalifikacijos pažymėjimą. Lygiai taip pat, pasirinkdamas vertintoją, kuris atliks vertinimo ataskaitą, užsakovas irgi galės prašyti įvairių kvalifikacijos įrodymų ir nebūtinai valstybės suteikiamas kvalifikacijos pažymėjimas yra vienintelis įrodymas, kad ta kompetencija turima“, – kalbėjo G. Skaistė. 

Anot G. Skaistės, per metus patikrinama viena ataskaita iš 500: „Tai reiškia, kad rizika būti patikrintam yra itin maža“.

Ministrės teigimu, bankai, kurie sudaro 90 proc. vertinimo užsakovų, turi savo vertintojų sąrašą ir su visais nebendradarbiauja.

Pasak G. Skaistės, iš 32 Europos ekonominės bendrijos valstybių 24-iose ši profesija nėra reguliuojama. 

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė pabrėžė, kad „technologinė kontrolė“, kada prie ataskaitų bus žyma, jog vertintojas buvo baustas, veiks kaip savireguliacija: „Pas tokius vertintojus, gali būti, sunkiai užsakys paslaugų ir reputacijos dalykai išliks svarbūs“.