Seimas antradienį pritarė Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijai.

Joje numatyti pagrindiniai Lietuvos energetikos sektoriaus tikslai bei jų įgyvendinimo kryptys iki 2020 metų ir įtvirtinamos energetikos sektoriaus plėtros gairės iki 2030 ir 2050 metų.

Už balsavo 60 Seimo narių, prieš - 20, susilaikė 31 parlamentaras, pranešė Seimo kanceliarijos Ryšių su visuomene skyrius.

Strategijoje numatyta, kad per dešimtmetį planuojamos 22-27 mlrd. litų vertės valstybės, Europos Sąjungos ir privataus kapitalo investicijos kasmet Lietuvai leis sutaupyti po 3-4 mlrd. litų, išleidžiamų energijos išteklių importui.

Be to, bus užtikrinamas patikimas energijos tiekimas bei stabilesnės ir konkurencingos kainos.

Tarp didžiausių Lietuvos planuojamų energetikos projektų - nauja atominė elektrinė, suskystintų gamtinių dujų terminalas, elektros jungtys su Švedija ir Lenkija, Lietuvos elektros tinklų sinchronizavimas su Europos šalių elektros tinklais, dujotiekis su Lenkija, požeminė dujų saugykla.Strategijoje numatyta, kad įgyvendinus numatytas iniciatyvas, kiekvienam namų ūkiui kasmet apie 500 litų sumažės šildymo kaštai, bus sukuriama 5–6 tūkst. nuolatinių darbo vietų energetikos sektoriuje, investicijos skatins statybų ir paslaugų sektorius.

Patvirtinus Nacionalinę energetikos strategiją, turėtų būti rengiamas ir tvirtinamas Strategijos įgyvendinimo planas su konkrečiomis nuostatomis ir konkrečiais projektais, numatomi investicijų poreikiai.Šiuo metu galiojanti Nacionalinė energetikos strategija buvo patvirtinta 2007 metais.