Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Želdynų įstatymo pataisas: už balsavo 92 Seimo nariai, prieš nebuvo, o 11 susilaikė.

Pagal jas želdynų normą bus galima kompensuoti tik su sklypu besiribojančių ar iki 200 metrų atstumu nuo jo esančių ar planuojamų įveisti želdynų ar rekreacinių miškų plotais.

Nustatyti didžiausias leidžiamas kompensuoti želdynų normas ir jų apskaičiavimo tvarką pavesta aplinkos ministrui, o tokia norma bus privaloma rengiant teritorijų planavimo dokumentus.

Per pataisų svarstymą Seime birželį dėl želdynų normų kompensavimo kilo daugiausia diskusijų.

Pakeitimų autorius, Seimo Aplinkos apsaugos komitete dirbantis „laisvietis“ Kasparas Adomaitis pabrėžė, kad sie­nų ar­ba sto­gų žel­dy­nais negalima kom­pen­suo­ti na­tū­ra­lių žel­dy­nų. Pasak jo, taip būtų ga­li­ma at­si­sa­ky­ti iki šeš­ta­da­lio žel­dy­nų tarp dau­gia­bu­čių.

„Dėl to su­lau­kia­ma daug gy­ven­to­jų nu­si­skun­di­mų“, – teigė jis.

Dėl to su­lau­kia­ma daug gy­ven­to­jų nu­si­skun­di­mų 

Seime per pataisos svarstymą K. Adomaitis anksčiau tvirtino, kad želdynai ant sie­nų ar­ sto­gų leistų ne­są­ži­nin­giems turto vys­ty­to­jams ap­gau­di­nė­ti gy­ven­to­jus, „o są­ži­nin­gi to ne­da­rytų, nes tai bus per bran­gu“. 

„Pa­pras­čiau­sias bū­das yra nu­pai­šy­ti gra­žius ža­lius sto­gus, ta­čiau nė­ra jo­kių įpa­rei­go­ji­mų nei būs­to sa­vi­nin­kams, nei savivaldybėms, iš­aiš­ki­ni­mų dau­gia­bu­čių ad­mi­nist­ra­to­riams, ką po to su tais žel­dy­nais da­ry­ti. Re­zul­ta­tas bus la­bai paprastas: na­tū­ra­lių žel­dy­nų su­ma­žės, ant sto­gų ar sie­nų žel­dy­nai bus tik pro­jek­ti­niuo­se pa­siū­ly­muo­se, re­a­ly­bė­je jie gyventojų bus nu­kas­ti, nes juos bran­gu pri­žiū­rė­ti, ir pa­ber­ta žvy­ro ak­me­nu­kų“, – teigė K. Adomaitis.  

„Ant sto­go pa­sta­ty­siu ke­lis va­zo­nus ir pa­sa­ky­siu, kad čia yra žel­dy­nas“, – pridūrė opozicijai priklausančios demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Laima Nagienė. 

Seimas taip pat nutarė, kad saugotinus želdinius kirsti arba juos genėti be leidimo bus galima, kai jie augs vidutinės ir aukštos įtampos elektros tinklų apsaugos zonose ir jiems kels pavojų.

Medžius kertantys ar genintys žmonės ar įmonės prieš 20 darbo dienų savivaldybei raštu turės pranešti apie planuojamus darbus, o savivaldybė įvertins, ar jie kelia pavojų ir sutiks arba ne.

Seimas taip pat priėmė (už balsavo 84, prieš buvo vienas, susilaikė 20)  Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, numatančias baudas už medžių, apie kurių kirtimą, genėjimą reikia pateikti pranešimą savivaldybei, naikinimą.

Gyventojai bus baudžiami 180-600 eurų, o įmonių vadovai ar jų patikėtiniai – 240-900 eurų. Baudos įsigalios nuo lapkričio 1-osios.