Už tokias Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas po pateikimo ketvirtadienį balsavo 64 parlamentarai, vienas buvo prieš, o susilaikė 14.
Kaip sakė pataisas pristatęs Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas, jas priėmus perkančiųjų organizacijų lėšos būtų naudojamos racionaliau ir efektyviau. Pasak jo, toks įpareigojimas drausmintų.
„Pakeitimais tikimasi sumažinti nepagrįstą viešųjų pirkimų sutarčių brangimo riziką, užtikrinti didesnį viešųjų lėšų panaudojimo efektyvumą ir finansinę drausmę, sudaryti prielaidas tiksliau planuoti projektų biudžetus ir finansavimo poreikį, sumažinti atvejų, kai po pasiūlymų pateikimo tenka ieškoti papildomo finansavimo, užtikrinti didesnį viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumą ir nuspėjamumą ir taip pat apsaugoti perkančias organizacijas nuo reikšmingų kainų šuolių padidėjimo viešojo sektoriaus projektų paklausos laikotarpiu“, – Seimo posėdyje teigė politikas.
„Tikėtina, perkančiosios organizacijos sutaupys“, – tikino ir Mišriai Seimo grupei priklausantis Ignas Vėgėlė.
Pataisomis taip pat siūloma įtvirtinti teisę perkančiajai organizacijai vertinti tik tuos tiekėjų pasiūlymus, kurių kaina neviršija maksimalios pirkimo vertės.
Jei pirkimas neįvyktų du kartus iš eilės, organizacija galėtų padidinti jam skirtas lėšas. I. Vėgėlė pasiūlė kainą didinti po pirmo nepavykusio konkurso.
Kitas Mišrios Seimo narių grupės narys Viktoras Fiodorovas abejojo, ar toks reikalavimas visada būtų teisingas.
„Naujiems projektams, matyt, problemos nebus. Bet jeigu ištrauks projektus iš seniau. Pavyzdžiui, yra paskelbta konkursų, kur savivaldybės turi projektus paskaičiuotus arba suprojektuotus su kaina, kuri numatyta anksčiau, dabar gali dažnai ir nepataikyti“, – kalbėjo parlamentaras.
Šiuo metu perkančiosios organizacijos neprivalo nurodyti maksimalios lėšų sumos.
Seimas toliau pakeitimus svarstys rudenį gavęs Vyriausybės ir Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcines išvadas. Pataisas analizuos Ekonomikos ir inovacijų komitetas.
Naujausi komentarai