Parlamentinis Ekonomikos komitetas nesutinka, kad Konkurencijos tarybai būtų priskirta nauja funkcija – stebėti mažmeninės prekybos įmonių ir tiekėjų verslo santykių gerąją ir nerekomenduojamą praktiką.

Komitete dirbantys parlamentarai pritarė liberalo Simono Gentvilo pataisai, kuria jis pasiūlė greta įstatyme įtvirtintų draudžiamų prekybininkų veiksmų neteikti jokio papildomo sąrašo, kokie prekybininkų susitarimai su tiekėjais galėtų būti, o kokie būtų nerekomenduojami. 

Tokios stebėsenos norėjo Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius sako, kad prekybininkų ir tiekėjų susitarimų stebėjimas duotų naudos.

„Gairių, nors ir rekomendacinio pobūdžio, stebėseną tikrai galėtų atlikti, nematome, kad tai apkrautų per daug administracine našta Konkurencijos  tarybą. Tai būtų daugiau softinis instrumentas, patariamasis, už tai nebūtų taikomos jokios sankcijos, bet būtų kaip papildoma galimybė atkreipti dėmesį į vienus ar kitus pažeidimus mažmeninėje prekyboje“, – per Seimo Ekonomikos komiteto posėdį teigė ministras.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Verslo aplinkos departamento Verslo politikos skyriaus vedėja Ieva Žaunierienė įsitikinusi, kad naujas gerų ir blogų praktikų sąrašas padėtų didinant ir skaidrinant konkurenciją. 

„Pagerintų santykius tarp tiekėjų ir prekybininkų“, – kalbėjo I. Žaunierienė.

Konkurencijos tarybos narė Jolanta Ivanauskienė siūlo prekybininkų blogų praktikų su tiekėjais sąrašą prilyginti draudimams.  

„Jeigu yra žalingų praktikų, kurios daro žalą įstatymų saugomiems interesams, šiuo atveju būtų balansas tarp prekybininkų ir tiekėjų, tokias praktikas išnagrinėjus, reikėtų įtvirtinti draudimus ir mes juos galėtume tirti ir taikyti sankcijas, jeigu pažeidimai būtų padaryti“, – teigė Konkurencijos tarybos atstovė.

Ji įtaria, kad po tokių gerųjų ir blogųjų praktikų sąrašo patvirtinimo gali kilti problemų tiriant pažeidimus, nes, anot jos, pagal pirminį sąrašo variantą matyti, kad gali būti persidengimų ir tada Konkurencijos tarybai kils sunkumų.    

„Net jeigu patektų į draudimų sąrašą kažkokios nerekomenduojamos praktikos aspektas, mes nebegalėtume sakyti, kad čia pažeidimas ir taikyti poveikio priemones“, – įspėjo ji. 

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdančioji direktorė Rūta Vainienė prognozuoja, kad siūloma stebėsena sutrukdys efektyviai konkurencijos priežiūrai. 

„Ką reiškia, kai ta pati institucija vykdo ir funkcijas, kuriomis baudžia, ir funkcijas, kuriomis tik stebi. Jeigu ji pasisako dėl kažkokios gerosios praktikos, o kai paskui iškyla kažkoks pažeidimas, ji jau nebegali retrosprektyviai grįžti ir tyrinėti, nes jau yra tarusi savo žodį. Tai ir reputaciniai dalykai...“ – aiškino R. Vainienė. 

Pasak jos, paprastai prekybininkų savivaldos organizacijos prižiūri, kaip taikoma susitarimų geroji praktika, o ne valstybinės priežiūros institucijos. 

Dabar dėl Ekonomikos komiteto pozicijos balsuos Seimas ir apsispręs, ar duoti galimybę Vyriausybei numatyti mažmeninės prekybos įmonių ir tiekėjų verslo santykių gerosios praktikos gaires. 

Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pataisas Seimas planuoja priimti iki vasaros.