- Artūras Ketlerius, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas po pateikimo pritarė dvejopos kokybės maisto produktus tyrusios specialiosios Seimo komisijos išvadoms, kuriose teigiama, kad Lietuva nebuvo diskriminuojama, į ją importuojant kitokios sudėties produkciją. Be to, komisija teigia, kad nenustatyta, jog į rinką pateko sveikatai kenksmingi produktai.
Už balsavo 79 parlamentarai, prieš - 1, o 14 susilaikė.
Išvadose teigiama, kad dvejopos sudėties maisto produktų problema egzistuoja visoje Europos Sąjungoje (ES), o Lietuvos prekybininkai negali daryti įtakos gamintojams, kad šie keistų produkcijos sudėtį.
Komisijos pirmininkė Guoda Burokienė teigė, kad atsižvelgiant į tai, kad problema kyla visoje bendrijoje, „Lietuvos vartotojai nebuvo diskriminuojami“.
Komisija taip pat tikina, kad nors maisto produktų sudėtis skiriasi, ji nėra kenksminga sveikatai.
„Tikrai nenustatėme, kad maisto kokybė neatitiktų maisto kokybės reikalavimų. Taip, nustatėme, kad rinkdamiesi prekes galėtų pasižiūrėti labiau į kokybę, pateikti, ką pagal skonį būtų galima rasti Vakarų šalyse, bet nerasta piktybiškų atvejų, kai pateikiama kenksminga produkcija“, - sakė komisijos narys Kazys Starkevičius.
G. Burokienė teigė, kad griežtesnių priemonių prieš gamintojus bus imamasi po to, kai Europos Komisija baigs tyrimą dėl dvejopos sudėties maisto produkcijos.
„Jau po 2018 metų gruodžio mėnesio bus nustatyta, kokie produktai yra kitokie šalyse, nes tai yra ne vien Lietuvos problema. (...) Kaip matome, jau dabar ES vyksta didelės diskusijos ir Lietuvos atstovai aktyviai įsitraukia, ir tikimės, kad bus žiūrima griežčiau ir principingiau“, - tikino G. Burokienė.
Pasak jos, kai kuriais atvejais galima įžvelgti nesąžiningos komercinės veiklos požymių, ypač tais atvejais, kai vartotojai pagrįstai tikisi, kad produkcija bus tokios pačios sudėties kaip ir užsienyje parduodami produktai. Todėl komisija pasiūlė, kad kitokios sudėties produktai būtų žymimi specialiais lipdukais.
Anot G. Burokienės, toks žymėjimas neturėtų paveikti kainų.
„Nemanau, kad padidėtų kainos, užklijavus vienokios ar kitokios spalvos lipdukus“, - Seimo posėdyje teigė G. Burokienė.
Komisija taip pat pasiūlė Vyriausybei kitų metų biudžete numatyti lėšų atlikti maisto ir kitos produkcijos dvejopų kokybės tyrimų.
ELTA primena, kad pernai Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atliko tyrimą, kurio metu nustatyta, kad žinomų gamintojų maisto prekės, pirktos Lietuvoje ir Vokietijoje, skirtingos. Skiriasi Lietuvos ir Vokietijos rinkoms tiektų tuo pačiu prekių ženklu pažymėtų produktų ne tik sudėtis, bet ir skonis, spalva ar konsistencija.
Siekiant nustatyti, dėl kokių priežasčių galimai diskriminuojami Lietuvos vartotojai, ir ar nėra pažeidžiamos Lietuvos vartotojų teisės, Seimas praėjusių metų spalį sudarė laikinąją tyrimo komisiją dėl Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamų galimai žemesnės kokybės maisto produktų.
Sausio pradžioje Seime įvyko komisijos posėdis, kuriame dalyvavo ir Europos Komisijos narys, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą, Vytenis Povilas Andriukaitis. Tuomet jis pabrėžė, kad maisto kokybės problematika matoma visoje ES ir nėra objektyvių duomenų, rodančių, kad kokybiniai skirtumai - tik Rytų ir Vidurio Europos diskriminacijos apraiška, mat apie dvejopą kokybę kalba ir tokios šalys kaip Vokietija, Belgija, Liuksemburgas.
Vis dėlto V. P. Andriukaitis teigė, kad nors maisto produktas gali būti saugus vartoti, bet skirtinga jo kokybė gali skirtingai veikti sveikatą ilgalaikėje perspektyvoje.
Planuojama, kad Europos Komisijos tarpinis raportas dėl dvejopos kokybės maisto produktų bus paskelbtas šių metų gale.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose2
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos2
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Eurostatas: infliacija Lietuvoje balandį – mažiausia visoje ES1
0,4 proc. suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo mažiausia Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. ...
-
Įspėja dėl padidėjusios provokacijų tikimybės: teikia rekomendacijas dėl gaisrų rizikų3
Pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Lietuvoje tokių provokacijų lygis yra pakankamai aukštas. Anot jo, dėl to kelias pastar...
-
VMVT: griežtinami reikalavimai augintinių įvežimui į ES iš Rusijos ir Baltarusijos
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad griežtinamas augintinių įvežimas į Europos Sąjungos šalis iš Rusijos ir Baltarusijos. Nuo rugsėjo 16 dienos įvežamam gyvūnui turės būti atliktas pasiutligės antikūnų s...
-
Agentūra: iki 2030-ųjų elektros iš saulės ir vėjo gamyba Lietuvoje išaugs keturis kartus4
2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kart...
-
A. Armonaitė – prieš nuolatinį solidarumo mokestį, sutiktų pratęsti tik metams5
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako „labai kritiškai“ vertinanti siūlymą laikinąjį bankų solidarumo mokestį pratęsti neribotam laikui, tačiau svarstytų jo pratęsimą vieneriems metams. ...
-
LEA: kitą žiemą šildymo kainos turėtų būti panašios – priklausys nuo biokuro kainų
Kitą šildymo sezoną centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje turėtų būti panaši, kaip ir praėjusį, jei nesikeis biokuro kainos – iš jo šalyje pagaminama didžioji dalis šilumos energijos, prognozuoja L...
-
LEA: 2030 metais elektra Lietuvoje vidutiniškai turėtų kainuoti iki 6 centų už kilovatvalandę1
Lietuvai iki 2030 metų pasigaminant visą reikalingą elektros energijos kiekį iš šalies viduje esančių atsinaujinančios energijos šaltinių, elektra gyventojams neįskaitant skirstymo ir perdavimo tarifų kainuotų vidutiniška...
-
Tyrimas: Lietuva pagal investicinį patrauklumą pernai smuko į 24-tą vietą5
Lietuva pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) patrauklumą pernai buvo 24–toje vietoje Europoje – keturiomis pozicijomis žemiau nei 2022-aisiais, rodo naujausias bendrovės EY tyrimas „Europe Attractiveness Survey“. ...