Tokį sprendimą komitetas priėmė trečiadienį. Už Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektą jo nariai balsavo bendru sutarimu.

Komiteto pirmininko Mykolo Majausko teigimu, atsižvelgta į tai, kad tiriant korupcines bylas randamos didelis grynųjų pinigų sumos. Seimo narys abejoja, ar ribojimus reikėtų taikyti atskiriems sektoriams, atsižvelgiant, kiek juose yra „šešėlio“. 

„Tada demonizuotume tuos sektorius, jeigu įvestume reikalavimus dėl atsiskaitymų grynaisiais pinigais atskiruose sektoriuose“, – teigė jis. 

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovas Antonis Mikulskis siūlė nustatyti 5 tūkst. eurų ribą, nes kitu atveju būtų per brangu administruoti tokius sandorius, o Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Žydrūnas Bartkus mano, kad toks sprendimas didintų skaidrumą. 

„Tai būtų papildomas įrankis tyrinėjant neskaidrius sandorius“, – komiteto posėdyje sakė Ž. Bartkus.

M. Majauskas priminė, kad pirmos pataisos dėl atsiskaitymų grynaisiais Seime pradėtos svarstyti dar 2015 metais, kai Vyriausybei vadovavo Algirdas Butkevičius. Tada irgi buvo siūloma 3 tūkst. eurų riba.

A. Butkevičius siūlė pataisas priimti „nesileidžiant į ilgas, plačias ir viešas diskusijas“, nes kitaip jos vėl bus padėtos į stalčius.

Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkės pavaduotojas Artūras Klerauskas priminė, kad Briuselis grynųjų pinigų atsiskaitymų ribojimus siūlo taikyti visuose sandoriuose, o ne tik ten, kur didžiausias „šešėlis“.   

Pasak M. Majausko, kitose Europos Sąjungos valstybėse jau taikomi griežtesni apribojimai, pavyzdžiui, Ispanijoje nustatyta 2,5 tūkst. eurų riba, Rumunijoje – 2,26 tūkst. eurų, talijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje – 1 tūkst. eurų, o Graikijoje – tik 500 eurų.

Finansų viceministrės Rūtos Bilkštytės duomenimis, Slovakijoje atsiskaitymai grynaisiais leidžiami iki 15 tūkst. eurų.

Be to, ji pranešė, kad kai kuriose šalyse sandoriai grynaisiais nepripažįstami sąnaudomis.