Kaip sakė posėdžiui pirmininkavęs iš komiteto pirmininko posto atsistatydinęs Mykolas Majauskas, įstatymų pataisos liberalizuos unijų veiklą ir padidins konkurenciją bankų sektoriuje. 

„Atrišamos galimybės kredito unijoms veikti panašiai kaip bankams: teikti finansines paslaugas, tai šiuo atveju finansinės nuomos, lizingo paslaugas, panaikinami tam tikri apribojimai dėl skolinimo terminų ir užstato“, – teigė jis.

Finansų ministerijos Finansų rinkos politikos departamento atstovė Akvilė Kalantaitė pabrėžė, kad unijoms būtų leidžiama teikti daugiau paslaugų, pavyzdžiui, leisti elektroninius pinigus, teikti finansinio tarpininkavimo paslaugas visiems gyventojams ar įmonėms, o ne tik savo nariams, taip pat priimti indėlius iš visų potencialių klientų, joms būtų leista skolinti ilgiau nei penkeriems metams.

Lietuvos banko Teisės ir licencijavimo departamento direktorius Arūnas Raišutis teigė, kad kredito unijos dabar yra labiau sustiprėjusios.

„Labiau pasitikime šita sistema (finansinių paslaugų sektoriumi – BNS), yra sustiprėjusi, veikia patikimiau ir galime padaryti atlaisvinimus, kurie didintų konkurenciją su kitais rinkos dalyviais“, – teigė A. Raišutis atsakydamas į M. Majausko klausimą, kodėl konkurenciją didinantys sprendimai nebuvo priimti anksčiau.

Komitetas trečiadienį apsvarstė Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams, Finansinio tvarumo, Kredito unijų, Centrinių kredito unijų, Bankų ir Valstybės skolos įstatymų pataisas.

Jomis Lietuvos bankui siūloma leisti bankroto atveju perleisti banko ar kredito įstaigos turtą, teises ir įsipareigojimus kitai įstaigai, jei Indėlių draudimo fondui tai būtų finansiškai naudingiau nei išmokėti indėlių draudimo išmokas. Šios išmokos galėtų būti mokamos tiesiogiai per bankrutuojančią įstaigą, naudojantis jos likvidžiu turtu.

Valstybės įmonę „Indėlių ir investicijų draudimas“ ketinama pertvarkyti į viešąją įstaigą, atsakingą už indėlių draudimą ir Indėlių draudimo fondo administravimą.