Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas ir laivas-saugykla „Independence“ – ne tik energetinės nepriklausomybės simboliai, bet ir sėkmingai realizuotas milžiniškas infrastruktūros objektas, netolimoje ateityje nešiantis dividendus Lietuvos ekonomikai. Tuo neabejoja žurnalo „Valstybė“ leidėjas ir žurnalistas Eduardas Eigirdas.

Išsivadavo iš gniaužtų

Prieš daugiau nei metus Klaipėdos uostą pasiekė bendrovės „Klaipėdos nafta“ Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivas-saugykla „Independence“. Specialistų teigimu, kartu su juo į Lietuvos dujų rinką pirmą kartą istorijoje atplaukė saugumas ir konkurencija.

Žurnalistas E.Eigirdas įsitikinęs, kad pirmieji terminalo eksploatacijos metai buvo sėkmingi.

„Pagrindinė SGD terminalo užduotis buvo priversti Rusijos dujų koncerną „Gazprom“ skaitytis su Lietuvos piliečiais ir suteikti vartotojams teisę dujas įsigyti rinkos kaina. Galima prisiminti, kad jau tada, kai buvo paskelbta, jog terminalas bus, visoje Europoje Lietuvos vartotojams dujų kaina atpigo labiausiai“, – teigė E.Eigirdas.

Anot jo, tikslas išsivaduoti iš monopolininko „Gazprom“ šantažo, kuris darė įtaką ne tik šalies ekonomikai, bet ir jos politikai, buvo pasiektas.

„Akivaizdu, kad su SGD terminalo atsiradimu buvo įgyvendinta tai, ko labiausiai tikėtasi“, – tvirtino pašnekovas.

Prilygsta stebuklui

Lietuvoje žinomas žurnalistas pabrėžė, kad gyventojų, kurie į realybe tapusią energetinę nepriklausomybę žiūri pro pirštus, nereikėtų smerkti.

„Šalyje dar yra žmonių, kurie galvoja, jog Sovietų Sąjungoje gyvenimo kokybė buvo geresnė, bet juk į tokius asmenis lygiuotis neturėtume. Kalbėdami apie SGD terminalą, turėtume suvokti, kad anksčiau tokio milžiniško ir galingo infrastruktūros objekto neturėjome. Jo atsiradimas šalį išvadavo iš „Gazprom“ įtakos. Dabar šį objektą reikia prijungti prie visos infrastruktūros, sudaryti sąlygas, kad jis puikiai funkcionuotų ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių šalių rinkose. Būtinas visas ciklas priemonių – pradedant papildomais vamzdynais ir baigiant įvairiomis sutartimis bei Europos Sąjungos direktyvų nuostatomis“, – aiškino E.Eigirdas.

Apie SGD terminalo statybas Baltijos šalyse pradėta šnekėti dar prieš dešimtmetį. E.Eigirdas akcentavo, kad, Latvijai ir Estijai bekalbant, vienintelė Lietuva šį ambicingą projektą įgyvendino.

„Norintieji realybe paversti energetinę nepriklausomybę susidurdavo su vidinių „Gazprom“ struktūrų pasipriešinimu. Lietuviai pademonstravo stebuklą – sugebėjo įveikti kliūtis ir pradėjo statyti SGD terminalą. Objektas dienos šviesą išvydo tada, kai niekas aplink negalėjo patikėti, jog jis atsiras “, – tvirtino E.Eigirdas.

Piešia šviesią ateitį

Pašnekovas prognozavo, kad per kelerius artimiausius metus situacija, susijusi su SGD terminalu, tik gerės. Anot jo, atsiras visos reikiamos jungtys, terminalas aptarnaus ne tik Lietuvą, bet ir Latviją bei Estiją.

„2019-aisiais bus nutiestas vamzdis, leisiantis dujas gabenti ir Lenkijai. Numatoma, kad dujos bus tiekiamos tokio dydžio rinkai, jog SGD terminalo pajėgumų panaudojimas tikrai nebus problematiškas“, – ateities viziją nubrėžė žurnalistas.

Anot jo, oponuojantieji SGD terminalui akcentuoja trumpalaikius nepatogumus.

„Neretai pamirštamas akivaizdus pranašumas – „Gazprom“ atpigintos dujos, ir eskaluojami tik šią akimirką egzistuojantys trūkumai – esą fizinių SGD terminalo pajėgumų našta gula tik ant Lietuvos pečių. Tačiau būtina suprasti, kad tai – tik laikinas reiškinys“, – mitus griovė E.Eigirdas.

Būtų atsiliepę politikai

Pašnekovas neabejojo, kad SGD terminalo bei laivo-saugyklos „Independence“ atsiradimas Lietuvai ne tik atnešė energetinę nepriklausomybę, sustiprino ekonomiką, bet ir padėjo išvengti nemalonių situacijų šalies politiniame gyvenime.

„Turime suprasti – visuomenėje egzistuoja tam tikri atsvaros mechanizmai ir „smaugti“ žmonių per ilgai negalima. Jeigu terminalas nebūtų pastatytas, o „Gazprom“ ir toliau laikytų aukštas dujų kainas ar verstų šalies politikus imtis kokių nors Rusijai pataikaujančių veiksmų vien tam, kad gautų pigesnių dujų, Lietuvos gyventojai nebekentėtų. Gali būti, kad žmonės nepasitenkinimą išreikštų artimiausiuose rinkimuose“, – spėjo žurnalistas.

Pašnekovas priminė, kad tada, kai vyko „Lietuvos dujų“ pardavimo koncernui „Gazprom“ ir jo partneriams procesas, buvo žadama, jog dujos nebrangs.

„Kas nutiko jau kitais metais? Dujų kaina pradėjo augti ir netrukus pasiekė didžiausią visoje Europoje. Esu įsitikinęs, kad Lietuvoje yra daug protingų žmonių, suvokiančių, kad tada, kai tave apgauna vieną kartą, antrą sykį pasitikėti tais pačiais partneriais būtų ne tik naivu, bet ir kvaila“, – teigė E.Eigirdas.

Pradės nešti pinigus

Skeptikams, kurie mano, kad dujų poreikis ateityje mažės, pašnekovas priminė pasaulinių organizacijų energetikų prognozes. Teigiama, kad per kelis dešimtmečius anglies sunaudojimas dėl didelės taršos tikrai susitrauks, o dujų, priešingai, turėtų augti. Šios tendencijos, planuojama, teigiamai atsilieps ir SGD terminalui.

Dėl papildomų taršos reikalavimų SGD yra naudojamos transporto sektoriuje – tiek laivyboje, tiek krovininiams automobiliams.

„Planuojamas statyti SGD paskirstymo centras, kuris dujų vartotojams siūlys ne tik jūroje, bet ir sausumoje. Tai taip pat nemažas potencialas, realizuojant SGD terminalo pajėgumus“, – kalbėjo E.Eigirdas.

Pašnekovas tikino matantis visas galimybes, kad SGD terminalo išnaudojimo potencialas ir investicinė grąža kiekvienais metais vis augs.

„Manau, kad ateityje SGD terminalas, nors dabar ir išlaikomas vartotojų, pradės nešti dividendus ekonomikai. Jis bus ne tik saugumo garantas, bet ir infrastruktūros objektas, leidžiantis uždirbti pinigų“, – sakė E.Eigirdas.

Saugi ir ekologiška technologija

Žurnalo „Valstybė“ leidėjas ir žurnalistas palietė ir kitą su SGD terminalu bei laivu-saugykla susijusį klausimą – saugumą. Anot jo, terorizmo grėsmių lietuviai baimintis neturėtų.

„Atkreipkime dėmesį, kur pastaruoju metu įvyksta terorizmo aktai? Jie organizuojami ten, kur nėra apsaugos. Tie objektai, kuriems ypatingą dėmesį skiria įvairios tarnybos, nėra puolami. Šiuo atveju turėtume suvokti, kad SGD terminalas yra puikiai prižiūrimas“, – pabrėžė pašnekovas.

Specialistų teigimu, nerimauti nereikėtų ne tik dėl tariamų išpuolių, bet ir kitų nelaimių. Skaičiuojama, kad per pusę amžiaus, kai SGD transportuojamos laivais, nebuvo nė vieno susidūrimo, gaisro ar sprogimo atvejo. Apskritai SGD pramonė pasižymi ypatingu saugumu, patvirtintu ilga infrastruktūros ir transporto plėtojimo istorija.

Be to, mokslininkai savo tyrimais jau įrodė, kad (SGD) technologija yra ne tik pažangi ir saugi, tačiau kartu draugiška aplinkai. SGD yra netoksiškas, nekancerogeninis skystis. Tai skiria jas nuo naftos produktų – benzinų, propano ir butano dujų mišinio bei kitų. Gamtinės dujos yra mažai taršus kuras, joms degant faktiškai nesusidaro kietųjų dalelių (suodžių), sieros junginių. Apskritai gamtinėse dujose mažai priemaišų, o metano cheminėje sudėtyje sieros paprasčiausiai nėra.

SGD, patekusios į aplinką, greitai garuoja, nepalieka liekanų vandens paviršiuje ar grunte, todėl nereikalingas aplinkos valymas.

Draugiškos aplinkai yra ne tik pačios SGD, bet ir jų panaudojimo technologija. Specialiais dujovežiais atgabenus suskystintąsias gamtines dujas į terminalus, vyksta išdujinimo procesas – suskystintos dujos, kurios transportuojamos apie minus 161 laipsnio temperatūros šildant yra verčiamos į natūralios būsenos gamtines dujas ir vamzdžiais tiekiamos vartotojams.

SGD naudojimo metodai yra patikimi ir saugūs. Abu procesai – atšaldymas iki skystos būsenos ir išdujinimas yra atliekami pagal šiuolaikines patikrintas technologijas.