– Gal pradėkime nuo skaičių – kiek žmonių dar nėra pateikę prašymo „Sodrai“ ir kokią sumą tie žmonės dabar rizikuoja prarasti?

– Šiuo metu skaičiuojama, kad apie 38 tūkst. žmonių, kurie turėjo išduotus nedarbingumo pažymėjimus, nesikreipė į „Sodrą“ dėl ligos išmokos, nepateikė tokio prašymo. Na, ir tokia preliminari suma, kurią jie visi kartu rizikuoja prarasti, yra apie 4 mln. eurų.

– Tikėtina, kad dauguma net nežino, jog reikia kreiptis ne tik į šeimos gydytoją, jeigu nori gauti ligos išmoką, bet reikia prašymą pateikti ir „Sodrai“. Tai iki kada ir kaip vyksta šis procesas?

– Prašymą galima pateikti bet kuriuo metu. Tai reiškia, kad galima, net jeigu ir nesergate, prisijungti prie „Sodros“ asmeninės paskyros, užpildyti tą prašymą. O jeigu jau sirgote, turėjote išduotą nedarbingumo pažymėjimą, tai galima tai padaryti praėjus net ir 12 mėnesių nuo nedarbingumo pažymėjimo pabaigos. Tai yra ir už buvusį laikotarpį galioja terminas, kai ligos išmoka gali būti paskaičiuota ir išmokėta.

– Ir tas prašymas yra tik vienas ar kiekvieną kartą reikia atnaujinti?

– Vienas prašymas visiems atvejams. Jeigu žmogus pats sirgs ar slaugys, tarkime, vaiką, prižiūrės kitą šeimos narį – tas vieną kartą pateiktas prašymas jau galios visiems ateities atvejams.

– Ir daug tokių išmokų lieka neatsiimtų per metus?

– Tai panašus tas skaičius ir lieka – apie 40 tūkst.  Na, svyruoja, tačiau šitie skaičiai preliminarūs. „Sodra“ skaičiuoja vadinamuosius atidėjinius – pinigus, kuriuos atidedame ir laikome, kol žmogus dar gali kreiptis dėl savo ligos išmokos. Tai keliasdešimt tūkstančių žmonių... Vieniems pasibaigia tas terminas, praeina 12 mėnesių, ir jie jau į tą ligos išmoką nebeturi teisės. Jeigu pateiktų prašymą dabar, jau ateityje gautų ligos išmoką. Bet panašus skaičius ir išlieka, kai pasitikriname informaciją kas ketvirtį ar kas pusmetį – panašūs skaičiai, apie 40 tūkst. žmonių nepateikia savo prašymų ir negauna, nesikreipia dėl ligos išmokos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Nuo ko priklauso tos išmokos dydis ir kokią sumą vidutiniškai gauna dirbantys žmonės?

– Ligos išmokos dydis priklauso nuo mūsų pačių pajamų. Tai yra, ji skaičiuojama pagal to konkretaus žmogaus uždirbamas pajamas. Jei žmogus rugsėjį gautų nedarbingumo pažymėjimą ir kreiptųsi dėl ligos išmokos, tai „Sodra“ skaičiuotų jo pajamų vidurkį už gegužę, birželį ir liepą – už tris mėnesius, buvusius iki užpraeito mėnesio. Ir tai yra 62 proc. draudžiamųjų pajamų – tų pajamų, kurios yra „ant popieriaus“. Taip skaičiuojama ligos išmoka. Naudojamos specialios formulės, bet vidutiniškai – apie 51 euras per dieną. Tokia šiuo metu yra vidutinė ligos išmoka, mokama žmonėms.

– Kokios klaidos yra pagrindinės ir dažniausiai lemia tai, kad žmonės praranda teisę į ligos išmoką? Uždelsia, nepateikia prašymo?

– Taip, būtent. Aišku, kai žmogus jau pateikia prašymą, dar vertinama, ar jis turi pakankamai socialinio draudimo stažo. Reikia arba tris mėnesius per pastaruosius metus būti dirbus ir mokėjus socialinio draudimo įmokas, arba šešis mėnesius per pastaruosius dvejus metus. Jeigu per visą tą laikotarpį, kad ir dalimis, ši mėnesių suma susikaupia, žmogus jau turi teisę gauti ligos išmoką. Ir tuo momentu jis taip pat turi būti apdraustasis – tai yra, turi dirbti. Jeigu žmogus nedirba laikinai, bet turi stažą, vis tiek tuo metu ligos išmokos negaus.

– Ar būtinai reikia darbo santykių sutarties, ar galima ir individuali veikla?

– Individualią veiklą vykdantys žmonės ir kitas savarankiškas veiklos formas turintys taip pat gali gauti ligos išmoką, bet čia yra tam tikra sąlyga – reikia įmokas mokėti ir „Sodrai“ pranešimus apie savo pajamas teikti kiekvieną mėnesį. Kadangi dažnai savarankiškai dirbantys žmonės susimoka kartą per metus, kai deklaruoja pajamas VMI, ir tuo metu susimoka „Sodrai“. Bet tik tada, kartą per metus, „Sodra“ ir sužino, kiek jūs uždirbote ir kokią teisę į išmokas įgijote. Ir tik tada, deklaravus,  „Sodra“ galės paskaičiuoti ir jam išmokėti ligos išmoką. O jeigu mokės įmokas kiekvieną mėnesį ir kiekvieną mėnesį teiks vadinamąjį pranešimą už savarankiškai dirbantį asmenį „Sodrai“, nurodys, kiek šį mėnesį uždirbo, tuomet, kaip ir visi kiti apdraustieji, galės gauti ligos išmoką iškart.

– Skamba labai sudėtingai dirbantiems pagal individualią veiklą.

– Na, šiek tiek įsigilinti reikia. Savarankiškai dirbantys žmonės, žinoma, patys rūpinasi savo įmokų mokėjimu. Žmogui, dirbančiam pagal darbo sutartį, aišku, viską sutvarko įmonės buhalteris. 

– Nepakanka mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokų, dar turi sumokėti ir „Sodrai“ kas mėnesį, ir pranešti, kiek uždirbai?

– Taip. Na, jau įsigilinus ta pateikimo forma gana paprasta – reikia tiesiog nurodyti sumą, kurią uždirbote.

– Iš esmės, po tokio vienkartinio prašymo, kuris galioja visą laiką, kai gaunamas nedarbingumo pažymėjimas, „Sodrai“ jokios papildomos informacijos nebereikia teikti? Informacija iš gydymo įstaigos „Sodrai“ perduodama automatiškai?

– Taip. Na, vėliau dar darbdavys turi pateikti „Sodrai“ informaciją, kad tas žmogus šiuo metu nedirba, kad jam galioja nedarbingumo pažymėjimas. Bet čia jau susirašinėjimas, informacijos perdavimas tarp darbdavio ir „Sodros“. Tai jeigu žmogus jau vieną kartą pateikė prašymą, kitą kartą tiesiog apsilanko pas gydytoją ir tuo metu jau laukia, kol pinigai atkeliaus į jo sąskaitą.

– Ir ta pati situacija yra, jeigu slaugome, pavyzdžiui, vaikus? Jeigu esame dirbantys, tai taip pat užtenka tik pas gydytoją apsilankyti su vaiku ir ta informacija pasieks jus, jeigu būsime pateikę prašymą?

– Taip, visiškai teisingai.

– Ir slaugant taip pat yra metų terminas pateikti?

– Taip.