Socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas mano, kad keisti situaciją reikia, nes dabar pranešimai teikiami ne popieriuje, o skaitmeniniu būdu.

Tuo metu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad siekis įteisinti vos valandos terminą yra gudravimas – „pirmas žingsnis tą pokytį nukreipti visiems darbuotojams“.

Profsąjungų lyderė tikina, kad tokia tvarka būtų patogi įmonėms, turinčioms nelegalių darbuotojų – ji padėtų jų nesugauti.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) laikinasis vadovas Emilis Ruželė pripažįsta, kad tokia tvarka vėliau galėtų būti taikoma ne tik vadovams, bet ir visiems darbuotojams, esą tokia praktika jau taikyta.

Seimas prieš atostogas pradėjo svarstyti ministerijos inicijuotas Darbo kodekso pataisas, numatančias pranešimų „Sodrai“ apie įdarbintus žmones liberalizavimą.

V. Šilinskas sako, kad pokyčiai numatomi darbdavių prašymu.

„Darbdaviai pageidavo, kad keičiant įmonės vadovą būtų galima pranešti „Sodrai“ ne iš vakaro, kaip yra visiems, bet prieš valandą“, – Seime pristatydamas pataisas teigė ministras.

„Situacija yra tokia, kad vadovas gali būti keičiamas versle bet kurią minutę, akcininkui priėmus sprendimą, todėl pranešti iš vakaro ne visada yra įmanoma“, – pridūrė jis.

V. Šilinsko teigimu, informaciją iš vakaro teikti „Sodrai“ privalu siekiant išvengti nelegalaus darbo, tačiau šiandien visi pranešimai siunčiami skaitmeniniu būdu. Pasak jo, tokia tvarka jau kurį laiką galiojo laikino įdarbinimo įmonėms, o problemų nematė nei „Sodra“, nei Darbo inspekcija.

Ministras pripažino, kad pirminiame variante buvo siūloma valandos ribą taikyti visiems įdarbintiems darbuotojams.

Darbdaviai pageidavo, kad keičiant įmonės vadovą būtų galima pranešti „Sodrai“ ne iš vakaro, kaip yra visiems, bet prieš valandą.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Laima Nagienė piktinosi tokiomis pataisomis.

„Šokiravo ta valanda. Nejaugi iš vakaro niekas negali žinoti, kad ateina naujas vadovas? (...) Darbo pradžia 8 val. Vadinasi, prieš septintą valandą turės būti atėjęs pranešimas?“ – Seimo posėdyje svarstė ji.

E. Ruželė BNS tvirtino, kad darbdaviai teigiamai vertina numatomą pokytį, nes patys ir buvo pataisų iniciatoriai.

„Įmonėse pasitaiko atvejų, kai vienas vadovas atleidžiamas ar su juo baigiasi sutartis ir valdyba gali priimti sprendimą tą pačią dieną įdarbinti kitą žmogų, bet jis dar negalės dirbti, tik kitą dieną, po pranešimo „Sodrai“. Arba, tarkime, įregistruojama nauja įmonė. Vadovas tą pačią dieną irgi negali pradėti dirbti“, – BNS sakė E. Ruželė.

Pasak jo, atleidus vadovą labai svarbu naują turėti kuo greičiau.

„Visokių situacijų būna atleidus vadovą, gali būti kažkokia rimtesnė situacija, labai svarbu būtų turėti galimybę iš karto paskirti naują vadovą, kad galėtų greitai imtis veiksmų, turėtų visus įgaliojimus“, – aiškino E. Ruželė.

Tuo metu I. Ruginienė įsitikinusi, kad šio pokyčio labiausiai laukia statybų sektorius, kur nelegalus darbas didžiausias.

„Yra lobuojamos įmonės, kurios turi nelegalus ir joms reikia paprastesnės sistemos, kad jų nesugautų“, – tvirtino profsąjungų lyderė. 

Pasak jos, viena darbo diena, kai įmonė „Sodrai“ dabar turi pranešti apie įdarbintus darbuotojus, yra pagrindinė priemonė valdyti nelegalų darbą, kurio, I. Ruginienės teigimu, yra labai daug.

„Per tą valandą būtų lengviau darbdaviams paslėpti nelegalų darbą. Ateis į statybvietę netikėtai patikrinti ir kol inspektoriai stovės prie vartų, pranešimai „Sodrai“ bus pateikti“, – kalbėjo politikė.

I. Ruginienės teigimu, naujos tvarkos poreikis nežinomas, nes greitai atleidžiamų ir priimamų vadovų būna itin mažai: „Super reti tokie atvejai“.

„Vadovų atrankos atrankos procedūros yra ilgos ir sudėtingos, kad ta valanda būtų aktuali labai išskirtiniais atvejais, bet ir tada įmonė nesugriūtų, pavaduotojai yra“, – kalbėjo I. Ruginienė.

Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą dabar „Sodrai“ privaloma pranešti mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Šis reikalavimas netaikomas, jeigu žmogus priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvoje, ir kai pagal Europos Sąjungos reglamentus arba Lietuvos tarptautines sutartis tokiam darbuotojui taikomi ne Lietuvos reikalavimai socialinio draudimo srityje.