- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Generalinė prokuratūra vertins Valstybės kontrolės audito išvadas, kad vartotojai bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) 2018–2021 metais permokėjo 160,2 mln. eurų, o šias lėšas vartotojams įmonė planuoja grąžinti per 15 metų.
Įvertinus bus sprendžiama dėl viešojo intereso gynimo priemonių, ketvirtadienį pranešė prokuratūra.
„Generalinė prokurorė Nida Grunskienė pavedė Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui atlikti išsamų situacijos vertinimą, po kurio bus sprendžiama, ar būtina taikyti viešojo intereso gynimo priemones“, – teigiama pranešime.
Valstybės kontrolė atlikusi auditą bei remdamasi VERT konstatavo, jog 2018–2021 metais vienas vartotojas už skirstymo paslaugas sumokėjo vidutiniškai 88,8 euro daugiau nei turėjo, o 96 proc. permokos (153,8 mln. eurų) bus pradėta grąžinti po dešimtmečio ir visiškai būtų grąžinta iki 2036-ųjų.
Pasak Valstybės kontrolės, nenustačius aiškių kriterijų, kada ši suma turi būti grąžinta, grąžinimas kiekvieną kartą gali būti nukeltas maksimaliam laikui.
„Ta suma bus išdėstyta, tačiau netolygiai, bet liūto dalis to gražinimo atiteks paskutiniam penkerių metų laikotarpiui iki 2036-ųjų metų. Mes kritikuojame tai, kad nėra nustatyta kriterijų, pagal kuriuos būtų aišku, kodėl tas grąžinimas atidėtas būtent penkiolikai metų“, – LRT televizijai sakė Valstybės kontrolės Trečiojo departamento vadovas Mindaugas Šalčius.
Savo ruožtu, VERT pirmininkas Renatas Pocius sako, kad tokios sumos ESO nepavyktų sugrąžinti per kelerius metus.
„Todėl buvo rastas kompromisas su bendrove, kad šita suma gali būti grąžinta per ilgesnį nei vienerių ar dvejų metų laikotarpį“, – LRT televizijai sakė R. Pocius.
„Kiekvienais metais, iki bus grąžinama šita suma, bus skaičiuojamos palūkanos ir vartotojas, realiai įvertinant pinigų kainą laike, tokiu atveju finansiškai nenukenčia“, – sakė VERT pirmininkas.
Pasak R. Pociaus, dalis vartotojų permokėtos 160,2 mln. eurų sumos ESO akcininkams buvo išmokėta dividendais.
Tuo metu ESO sako, kad kontrolieriai nevisiškai atsižvelgė į rinkos reguliuotojo taikytą kainodaros skaičiavimo metodiką bei tikina 2016–2021 metais į tinklą investavusi 800 mln. eurų, o 2022–2023 metais – daugiau nei 500 mln. eurų.
„Visuomenei sudaromas klaidingas įspūdis, neva bendrovė sąmoningai nevykdė investicijų, nors tai yra netiesa. Be to, teiginiai, kad ESO neinvestavo ir vietoj to mokėjo dividendus, taip pat neatitinka tikrovės. Įmonės pinigų srautuose dividendų išmokėjimui skiriama suma siekia vos dešimtadalį investicijų sumos“, – ketvirtadienį teigė ESO.
Plačiau apie situaciją – portalo kauno.diena.lt publikacijoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimui bus pasiūlyta griežčiau bausti už šiurkščius verslinės žvejybos taisyklių pažeidimus1
Seimo narys socialdemokratas Linas Jonauskas ketvirtadienį ketina pateikti parlamentui Žuvininkystės įstatymo pataisas, kuriomis siūlys griežtinti sankcijas už šiurkščius ir didelę žalą aplinkai padariusius verslinės žvejybos taisykl...
-
Seimas ketina įteisinti skolų mokėjimo atostogas, mažesnes jų išskaitas
Seimas ketvirtadienį balsuos dėl Užimtumo įstatymo pataisų, kurios sumažins išskaitas iš skolininkų atlyginimo – tikimasi, kad tai juos paskatins įsilieti į darbo rinką. ...
-
Seimas tvirtins įstatymą, skirtą skatinti valstybės ir vietinės gynybos pramonės ryšius
Seimas ketvirtadienį balsuos dėl Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo, kuriuo nuo liepos į valstybės vykdomus karinės technikos įsigijimus būtų įtraukiamos Lietuvos įmonės bei tokiems sandoriams nebūtų taikomi viešųjų pirkimų reikalavi...
-
Viceministras: sutarimo dėl gynybos finansavimo šaltinių reikia šioje Seimo sesijoje
Konkrečius sprendimus dėl papildomų lėšų šaltinių gynybai Seime reikėtų priimti dar pavasario sesijoje, kad mokesčių pakeitimai įsigaliotų po pusmečio – nuo kitų metų sausio, sako finansų viceministras Darius Sadeckas. ...
-
EK Lietuvos ekonomikos augimo prognozę mažina iki 2 proc.1
Europos Komisija (EK) mažina šių Lietuvos ekonomikos augimo prognozę iki 2 proc., trečiadienį pranešė Komisijos atstovybė Lietuvoje. ...
-
VPT: rastas neatitikimas tarp Nacionalinio stadiono statybai pasiskolintų ir išleistų lėšų4
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) nustatė, kad Nacionalinio stadiono statybai nuo 2021 metų iš komercinių bankų galėjo būti pasiskolinta apie 120 mln. eurų, tačiau ši suma gali neatitikti atliktų darbų kainos, trečiadienį skelbi...
-
BFK – už didelių grupių informacijos perdavimą dėl 15 proc. pelno mokesčio
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį bendru sutarimu pritarė daliniam Europos Sąjungos (ES) direktyvos, kuria didelės tarptautinių įmonių grupės turės mokėti minimalų 15 proc. pelno mokestį, perkėlimui į nacionalinę teisę. ...
-
Praneša apie prasidedančius tvarkymo darbus magistralėje ties Kaunu7
„Via Lietuva“ tęsia svarbiausius kelių infrastuktūros tvarkymo darbus automagistralėje ties Kaunu: pradedama tilto per Kruną rekonstrukcija, atnaujinami Sargėnų viaduko kapitalinio remonto darbai bei tęsiama A. Meškinio tilto per Ner...
-
K. Navickas siūlo pataisas, kaip geriau kontroliuoti augalų apsaugos priemones
Institucijos neturi įgaliojimų kontroliuoti, ar Lietuvoje naudojamos augalų apsaugos priemonės yra falsifikuotos arba patenka į šalį neteisėtai, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Todėl jis siūlo įstatymu suteikti įgaliojimus Va...
-
Vilniaus savivaldybė apie Nacionalinį stadioną: infrastruktūros planavimas – baigiamojoje stadijoje3
Vilniaus miesto tarybai trečiadienį planuojant svarstyti pagal Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) išvadas pakoreguotą Daugiafunkcio komplekso projektą, miesto savivaldybės projektų vadovė Lina Melianienė teigia, kad savivaldybės planai d...