Lietuva dar šiemet ruošiasi užsienyje skolintis keletą milijardų litų. Toks scenarijus neišvengiamas ir kitąmet. Ligšiolinė patirtis liudija, kad mūsų šalis sugeba pasiskolinti, bet itin brangiai.

Užburtas ratas

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė jau pranešė, kad iki metų pabaigos planuojama pasiskolinti dar "keletą milijardų litų". Šie pinigai bus skirti ne biudžeto skylėms lopyti, o jau turimoms skoloms perfinansuoti ir apyvartinėms lėšoms.

"Tikrai dar teks pasiskolinti keletą milijardų litų, tačiau tai yra tiek perfinansavimo, tiek ir apyvartinių lėšų poreikis. Tai nėra deficito finansavimo poreikis", – neseniai kalbėjo I.Šimonytė.

Šiemet Vyriausybė planavo iš viso skolon gauti 12,8 mlrd. litų. Per 2010-uosius ketinta pasiskolinti 5 mlrd. litų išleidus Vyriausybės vertybinius popierius (VVP) vidaus rinkoje ir 6,63 mlrd. litų VVP išplatinus užsienio rinkose. Taip pat apie 1,17 mlrd. litų planuota pasiskolinti investicijų projektams įgyvendinti iš tarptautinių organizacijų.

Nelieka abejonių, kad į skolas teks bristi ir kitąmet. Politikai ieško būdų, kaip 2011 m. sumažinti biudžeto deficitą nuo 8,5 iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Todėl jau svarstyta, ar nevertėtų didinti pridėtinės vertės ir gyventojų pajamų mokesčių. Kol kas valdančiosios koalicijos partneriai nelinkę tam pritarti, bet tokiu atveju Lietuvai teks skolintis. Ir daug.

Be to, ateityje teks vis daugiau pinigų atidėti esamai skolai aptarnauti. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Galveckas informavo, kad valstybės skolos aptarnavimas Lietuvai 2012-aisiais kainuos 2,3 mlrd. litų. Kitąmet, palyginti su 2010-aisiais, valstybės skolos aptarnavimas brangs 700 mln. litų.

Dosnūs investuotojams

Mūsų šalis turi nemažai skolinimosi užsienyje patirties, nors vargu ar tai guodžia mokesčių mokėtojus, kuriems teks grąžinti ne tik pasiskolintus pinigus, bet ir įspūdingai skolų naštą auginančias palūkanas.

Užklupus krizei, vien 2009 m. Lietuva buvo priversta skolintis 13,8 mlrd. litų, iš jų 38 proc. – išplatinusi VVP užsienio rinkose, 20 proc. – VVP vidaus rinkoje neviešuoju būdu, 19 proc. – paėmusi paskolas iš užsienio kreditorių ir 16 proc. – per VVP aukcionus vidaus rinkoje. 63 proc. visų per 2009 m. pasiskolintų lėšų buvo pritraukta iš užsienio kreditorių, o metų pabaigoje 70 proc. visos valstybės skolos sudarė užsienio skola.

SEB banko analitikai parengtoje makroekonomikos apžvalgoje iš pernykščio valstybės skolinimosi išskyrė dvi penkerių metų trukmės obligacijų emisijas eurais – 500 mln. eurų birželį ir 1,5 mlrd. JAV dolerių spalį.

"Tiesa, abi obligacijų emisijos eurais buvo brangios: pirminio platinimo pajamingumas siekė 9,375 proc. birželį ir 6,75 proc. (ir išvestinio valiutų sandorio kaina) spalį. Rizikos priedas išleidžiant obligacijas buvo aukštesnis nei panašų reitingą turinčių valstybių ir labai aukštas istoriškai", – pabrėžė SEB banko ekonomistai.

2009-ųjų birželį platintų obligacijų rizikos priedas siekė net 677, spalį – 463 bazinius punktus. Galima prisiminti, kad 1999 m. leistų penkerių metų euro obligacijų rizikos priedas platinant siekė 475, 2000 m. – 243 bazinius punktus.

Bėgom nuo pigesnio šaltinio

Lietuvos skolinimosi politika, o ypač sąlygos, sukėlė audringas diskusijas, ar šaliai nevertėjo finansinės pagalbos kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą (TVF), kuris būtų paskolinęs tris kartus pigiau.

Jeigu Vyriausybė pernai nebūtų platinusi 500 mln. eurų ir 1,5 mlrd. JAV dolerių obligacijų emisijų užsienio rinkose, o pasiskolinusi iš TVF ir Europos Komisijos tokiomis pat palūkanomis, kokiomis šie kreditoriai skolino Latvijai, vien palūkanų būtų sutaupiusi apie 300 mln. litų per metus.

SEB banko analitikai taip pat akcentuoja, kad per visą obligacijų galiojimo laikotarpį jų turėtojams bus atseikėta net apie 1,7 mlrd. litų palūkanų daugiau nei būtume mokėję TVF. Tačiau tuomet baubu virtęs TVF valdančiajai daugumai atrodė baisesnis nei milžiniška palūkanų našta.

"Buvo galima tokias pat pinigų sumas pasiskolinti ne už 9,5 proc., o už 3 proc. palūkanas – taigi skolinantis iš TVF tiems patiems penkeriems metams tuos pačius 500 mln. eurų, buvo galima sutaupyti beveik 560 mln. litų. Šitie 560 mln. litų yra mūsų Vyriausybės ekonominio neišprusimo ir politinio naivumo rezultatas, už kurį niekas nebus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Tai ekonominių ir finansinių beraščių darbas", – taip Vyriausybės skolinimosi politiką įvertino Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas Julius Veselka.

Teisybės dėlei reiktų prisiminti, kaip nelengvai sekėsi skolintis iš TVF Latvijai: ilgai trukusios derybos, didžiuliai reikalavimai, kad būtų subalansuotas biudžetas. Ne itin džiuginantis ir anksčiau nei Latvija į TVF kišenę įlindusios Vengrijos pavyzdys. Žinoma, iš TVF galėjo skolintis ir Lietuva, kuri būtų turėjusi nežinia kiek procentų kirpti pensijas, atsisakyti motinystės išmokų ir atostogų, kitokių socialinių garantijų, kur kas labiau mažinti atlyginimus ir kitas išlaidas. Taip būtume greitai ir griežtomis priemonėmis susitvarkę savo viešuosius finansus, tačiau lieka klausimas, ar tauta būtų labiau patenkinta?

Investuotojų nespaudė

Šių metų vasarį Vyriausybė gyrėsi sugebėjusi tarptautinėse rinkose sėkmingai išplatinti didžiausią šalies istorijoje 2 mlrd. JAV dolerių (apie 4,98 mlrd. litų) vertės obligacijų emisiją. Dešimties metų trukmės obligacijų palūkanų norma siekė 7,625 proc.

"Didelis investuotojų susidomėjimas šia emisija, sumažėjęs rizikos priedas ir ilgesnė nei anksčiau platintos emisijos trukmė demonstruoja didelį investuotojų pasitikėjimą mūsų valstybe", – tuo metu pagyrų negailėjo finansų ministrė I.Šimonytė.

Tačiau būtent didelis investuotojų susidomėjimas finansų analitikams sukėlė pagrįstų nuogąstavimų, kad Lietuva kreditoriams gerokai permokėjo.

"Ir dabar laikausi nuomonės, kad Lietuva vasarį galėjo pasiskolinti pigiau", – įsitikinęs finansų maklerio įmonės "Orion Securities" kapitalų rinkos vadovas Mindaugas Strėlis.

Buvęs Finansų ministerijos Iždo departamento direktorius Lukas Tursa, šiuo metu vadovaujantis Ukrainos bankui VAB, taip pat mano, kad vasarį pasiskolinta pernelyg brangiai.

"Minėta emisija JAV doleriais sulaukė milžiniškos paklausos, todėl buvo galima paspausti investuotojus dėl žemesnių palūkanų. Esant tokiai didelei paklausai buvo galima mažinti skolinimosi sumą, tai būtų sumažinę skolinimosi sąnaudas", – dėstė L.Tursa.

Gegužės pabaigoje Lietuvos obligacijų pajamingumas svyravo apie 6,5 proc. Šis rodiklis kurį laiką net buvo nukritęs iki 5,9 proc. Tai ženklas, kad mūsų šalis vasarį galėjo pasiskolinti beveik 2 proc. mažesnėmis palūkanomis. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo nedaug. Tačiau per dešimt metų ši suma virsta įspūdinga 2 mlrd. litų našta.

Paskubėjo pasiskolinti

"DnB Nord" banko analitikė Jekaterina Rojaka tvirtino, kad sunku paaiškinti, kodėl vasarį buvo pasiskolinta taip brangiai ir tokia didelė suma.

"Kalbant apie skolinimąsi užsienio rinkose, galima pakritikuoti Vyriausybę, kad vis dėlto skolinamasi labai brangiai. Gal buvo galima šiek tiek luktelti, juolab kad visi rodikliai rodė, jog situacija gerėja. Be to, sunku paaiškinti, kodėl vasarį buvo išplatintos tokios didelės sumos, nes rinkoje likvidumas jau buvo pakankamas. Be to, gautos lėšos, kurios, buvo galima manyti, kad bus pervedamos "Sodrai" ar savivaldybėms, kelis mėnesius buvo nepajudintos. Matyt, valstybė norėjo turėti rezervą ir nenorėjo rizikuoti, bet rizikos kaina būna labai didelė", – kalbėjo ekspertė.

Tačiau Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktoriaus pavaduotojas Gediminas Norkūnas Vyriausybės veiksmus gynė: "Finansų ministerija siekia skolintis valstybės vardu kuo mažesnėmis sąnaudomis ir nuolat stebi padėtį užsienio finansų rinkose."

Ministerija aiškina, kad bepigu kalbėti apie geriausią laiką skolintis, kai tas laikas jau praėjo: "Žvelgiant retrospektyviai, nesunku identifikuoti teoriškai palankiausią ir mažiausiai palankų skolinimosi laiką, bet ir tuomet niekas negalėtų atsakyti, ar tikrai būtų pavykę pasiskolinti tokiomis sąlygomis." Jei valstybė gali laukti, kol rinkos padėtis pagerės, galima sulaukti mažesnės skolinimosi kainos, tačiau visuomet lieka rizika, kad kaina didės.

"Swedbank Markets" Lietuvoje vadovas Tomas Andrejauskas nelinkęs vien neigiamai vertinti valstybės žingsnių skolinantis užsienyje. "Tai, kad Finansų ministerija skolinosi užsienyje ir brangiai mokėjo, leido sumažinti palūkanas ir paskolų maržas Lietuvoje", – tikino jis.

Komentaras

Prof. Arvydas Paškevičius, Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos Finansų katedros vedėjas

Per 2009 m. Lietuvos valdžios sektoriaus skola išaugo 9,7 mlrd. litų ir pasiekė 27,1 mlrd. litų. Remiantis neoficialiais šaltiniais, šiandien valstybės skola jau perkopė 30 mlrd. litų sumą, nes vien šių metų vasarį užsienio rinkose buvo išplatinta 2 mlrd. JAV dolerių nominaliosios vertės obligacijų emisija eurais.

Jei skolinimosi tempas nemažės, galima tikėtis, kad skola metų pabaigoje viršys 35 mlrd. litų sumą. Iki šiol Lietuvos valdžios skolos santykio su BVP rodiklis buvo palyginti mažas, tesudarė beveik 21 proc. 2009 m. Lietuva, palyginti su kitomis pasaulio šalimis, pagal valstybės skolos dydį užėmė tik 99 vietą. Tačiau šio rodiklio reikšmė šiuo metu sparčiai auga, nes BVP geriausiu atveju gali tik šiek tiek ūgtelėti, o skola sparčiai didėja. Nesenai Tarptautinis valiutos fondas išsakė gana optimistinę prognozę, kad šiemet BVP augs 2 proc., t. y. sudarys 94,25 mlrd. litų. Remiantis ja ir tikintis, kad valdžios sektoriaus skola pasieks 35 mlrd. litų lygį, galima teigti, jog šių metų pabaigoje Lietuvos valdžios skolos santykio su BVP rodiklis pasieks 37 proc. Kyla pavojus, kad netrukus nebetenkinsime dar vieno Mastrichto sutarties kriterijaus. Jis nurodo, kad BVP ir valstybės skolos santykis neturi viršyti 60 proc. Tokį pasiektume, jei valdžios skola išaugtų iki 57 mlrd. litų, o BVP išliktų to paties 95 mlrd. litų lygio.

Lietuvos valstybės skolos ir BVP santykis 2001–2010 m. (proc).

Lietuva net ekonominio klestėjimo metais gyveno skolon. Statistika šiuo atveju padėjo kurti iliuziją, kad skolos rodikliai gerėja. Taigi nors valstybė kasmet skolinosi ir didino valstybės skolą, jos santykis su BVP vis mažėjo dėl besipučiančio paties BVP. Šiam subliūškus ir suintensyvėjus skolinimosi tempui, Lietuvos skolos santykis su BVP ėmė sparčiai augti.

Metai Skolos santykis su BVP (proc.) Skolos dydis (mlrd. litų)

2001 22,9 12,9

2002 22,3 11,37

2003 21,2 12,04

2004 19,4 12,16

2005 18,4 13,3

2006 18 14,94

2007 17 16,7

2008 15,6 17,37

2009 29,3 27,1

2010 37 35*

* – prognozė

Kas yra kas

Obligacijas – skolos vertybinius popierius – paprastai leidžia įmonės, vyriausybės, savivaldybės. Obligacijomis jų leidėjas iš investuotojų pritraukia pinigų savo veiklai plėtoti, taip pat įsipareigoja investuotojams grąžinti didesnę sumą nei jie investavo.

Nors obligacijos pagal populiarumą ir nusileidžia akcijoms, tačiau būtent obligacijos atsiriekia didžiausią investicijoms skirtų lėšų dalį pasaulyje.

Investuojant į obligacijas jau iš anksto galima žinoti, kokia grąža bus, ir tai atspindi obligacijų pajamingumas, arba pelningumas (angl. – yield). Obligacijų pajamingumas rodo jų rinkos kainą, išreikštą procentais tam tikru metu, ir priklauso nuo tuo metu esančių palūkanų normų, investuotojų lūkesčių, bendros ekonominės padėties ir kt. Kuo vyriausybių obligacijų pajamingumas mažesnis, tuo šalis, investuotojų vertinimu, yra patikimesnė.

Obligacijų mokamos palūkanos gali būti labai skirtingos, ir tai priklauso nuo esamos padėties rinkoje, nuo investicijų saugumo. Jei palūkanos rinkoje kyla, paprastai kyla ir visų obligacijų pajamingumas.

Investuotojas gali nesulaukti iš obligacijos lauktos grąžos tuo atveju, jei įmonė ar vyriausybė neturi lėšų atsiskaityti su investuotojais. Įmonei tai reikštų bankrotą, o valstybė būtų pripažinta nemoki – tokiu atveju investuotojai atgautų tik dalį pinigų.

Obligacijų saugumas priklauso nuo leidėjo patikimumo, kurį atspindi reitingas. Jei reitingas nenustatytas, tokių obligacijų rizikingumą įvertinti sunkiau.

Pelningumo skaičiavimo pavyzdys

Jei obligacija perkama už nominaliąją vertę, tai pelningumas bus lygus metinei kupono normai. Pavyzdžiui, jei perkate obligaciją už nominaliąją jos vertę 1000 eurų ir yra mokamos 5 proc. palūkanos, t. y. 50 eurų per metus, tai ir pelningumas bus 5 proc. (50 eurų/1000 eurų). Tačiau jeigu tos obligacijos kaina nukrinta iki 800 eurų, pelningumas padidėja iki 6,25 proc. Taip atsitinka todėl, kad mokamos 5 proc. palūkanos (50 eurų) nepasikeičia kintant kainai (50 eurų/800 eurų). Ir atvirkščiai, kai obligacijos kaina pakyla, tarkim, iki 1200 eurų, pelningumas sumažėja iki 4,17 proc. (50/1200).

2009–2010 m. išplatintos obligacijų emisijos

Data Tarpininkai Suma (mlrd. litų) Palūkanos (proc.) Išpirkimo data

2009 m. birželio 22 d. "Credit Suisse", "Citi", "Royal Bank of Scotland" 1,73 9,375 2014 m.

2009 m. spalio 15 d. HSBC, "Royal Bank of Scotland" 3,48 6,75 2015 m.*

2010 m. vasario 11 d. HSBC, "Barclays Capital", "Royal Bank of Scotland" 5,17 7,375 2020 m.

* – "Euroweek" šį sandorį įvertino antra vieta kategorijoje "Sėkmingiausia valstybių obligacijų emisija".

Kaip pasirenkami tarpininkai?

Sprendimą dėl skolinimosi užsienio rinkose platinant VVP priima finansų ministro įsakymu sudaryta komisija. Nusprendus skolintis šiuo būdu Finansų ministerija kreipiasi į potencialius VVP platintojus (užsienio bankus) tarptautinėse rinkose ir prašo pateikti pasiūlymus dėl tarpininkavimo paslaugų. Pateikti pasiūlymai įvertinami pagal nustatytus kriterijus (tarp jų – platinimo sąnaudos, patirtis išleidžiant kitų vyriausybių vertybinius popierius ir kita) ir atrenkami geriausius pasiūlymus pateikę platintojai. Konkursai atrinkti obligacijų emisijos platintojus skelbiami visada.

Nauja priemonė

Finansų ministerija liepą aukcionuose pradės platinti ir eurais nominuotus ilgalaikius VVP. Tokie VVP aukcionuose per NASDAQ OMX Vilniaus biržą bus platinami pirmą kartą. Iki šiol tokios emisijos buvo leidžiamos ne aukciono būdu. Kaip teigiama ministerijos pranešime, atsižvelgiant į pastaruoju metu investuotojų parodytą susidomėjimą ilgesnės trukmės VVP, planuojama, kad vertybinių popierių emisijų eurais trukmė bus ilgesnė nei vieni metai. VVP emisijas eurais planuojama platinti nuolat – šiemet per mėnesį, vėliau jų dažnumas priklausys nuo investuotojų susidomėjimo.

Skolinimosi istorija

Platinimo metai Emisijos dydis (mlrd. eurų) Palūkanos (proc.) Trukmė (metais)

1999 0,25 8 5

2000 0,325 7,75 5

2001 0,2 6,625 7

2002 1 5,875 10

2004 1 4,5 10

2005 1 3,75 10

2007 0,6 4,85 10