Bankai smulkioms įmonėms jau išdalijo Vyriausybės skirtus 20 mln. litų. Patraukliomis sąlygomis skolinamiems pinigams apetitas nemažėja. Vis dėlto iki išsvajotojo kredito – ilgas kelias.

3 bankai, 20 milijonų

Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės išradimo – garsiojo ekonomikos skatinimo plano – dantračiai pamažu sukasi. Praėjusią savaitę baigėsi viena šio plano dalių – pirmasis mažų kreditų teikimo smulkiems šalies verslininkams etapas.

Bankai šiuo metu vertina paskutines verslininkų paraiškas ir artimiausiu metu ketina paskirstyti likusius pinigus. Nors iš pradžių šia finansavimo priemone verslininkai naudotis nesiveržė, etapo pabaigoje mažų kreditų su valstybės garantija paklausa kone du kartus viršijo pasiūlą.

Ūkio ministro patarėjo Daumanto Lapinsko žiniomis, per pirmą etapą iš viso sulaukta 313 paraiškų, kuriose prašoma beveik 39 mln. litų, iš jų patvirtinta apie 170 ir numatyta skirti 19,6 mln. litų. Pasibaigus pirmam etapui smulkiuosius verslininkus buvo pasiekę 16,5 mln. litų.

Iš viso smulkiajam verslui skatinti per pirmą etapą buvo skirta 20 mln. litų valstybės biudžeto lėšų. Ūkio ministerijos ir valstybės institucijos "Investicijų ir verslo garantijos" ("Invega") pavasarį skelbtą konkursą išdalyti šias lėšas laimėjo trys šalies bankai, kurie gavo atitinkamą dalį visų pinigų. Ūkio bankui buvo skirta išdalyti 10 mln. litų, Šaulių bankui – 8 mln. litų, Medicinos bankui – 2 mln. litų. Be to, kiekvienas iš bankų prie suteikiamo kredito dar turėjo pridėti 16–25 proc. savo lėšų.

Gavo ne visi

Kaip teigė "Invegos" generalinio direktoriaus pavaduotojas Audrius Zabotka, per kelis mėnesius rasti reikalavimus atitinkančias įmones ir išdalyti tokią sumą pinigų buvo nemažas iššūkis.

"Aišku, įmonės greičiausiai sako, kad bankai joms tų pinigų neskolina. Tačiau pinigai buvo skirti iš nacionalinio biudžeto ir tai nebuvo subsidijos bankams. Vyriausybė jiems suteikė lėšų skolinti, jie įsipareigojo jas per trumpą laiką paskolinti. Tačiau bankai už šiuos pinigus prisiėmė atsakomybę, todėl ieškojo tokių įmonių, kurios suteiktas paskolas vėliau galėtų grąžinti", – kalbėjo A.Zabotka.

D.Lapinskas įvardijo du didžiausius nesusipratimus, kurie kildavo verslininkams dėl šios programos. "Labai daug kas tikėjosi, kad tai yra tiesiog labdara. Vis dėlto šiuos pinigus reikia grąžinti. Kita problema – labai daug paraiškų gauta perfinansuoti esamas skolas, to mes taip pat negalime leisti", – apie iškilusias problemas kalbėjo D.Lapinskas.

Kalbinti Ūkio banko atstovai taip pat nurodė tas pačias problemas, dėl kurių dažniausiai buvo atmetamos paraiškos, taip pat pridūrė, kad paskolos dažnai prašė įmonės, neturinčios aiškios veiklos perspektyvos. "Paprasčiau tariant, buvo manančių, kaip gauti pinigų išgyventi dar mėnesį, bet ne verslui išjudinti", – sakė Ūkio banko atstovas spaudai Linas Kontrimas.

Įtaka per maža

Per pirmą etapą dėl mažų kreditų į bankus kreipęsi verslininkai galėjo gauti iki 175 tūkst. litų dydžio paskolą, kurios maksimali trukmė – penkeri metai, skirtą apyvartinėms lėšoms arba investiciniams projektams.

Pagal bankų pateiktus duomenis vidutinis paskolos dydis sudarė apie 130 tūkst. litų. Dažniausiai dėl paskolų kreipėsi apdirbamosios gamybos, mažmeninės prekybos, restoranų, informacinių technologijų, miškininkystės, maisto gamybos sektorių įmonės, o daugiausia paraiškų sulaukta iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių ir Alytaus apskričių verslininkų.

Anksčiau dienraščio kalbintas ekonomistas Rimantas Rudzkis teigė, kad nors Vyriausybės iniciatyva skatinti verslą pagrįsta, tačiau keli milijonai, kai dabartiniai verslo skolinimosi poreikiai skaičiuojami milijardais, didelio efekto neturės. Jis įsitikinęs, kad efektyvus biurokratinių kliūčių mažinimas, kurio vis nesiryžtama imtis, galėtų duoti gerokai daugiau naudos.

A.Zabotka argumentavo, kad nors ir nedidelės, tačiau nesunkiai prieinamos pinigų sumos gali ne vieną nedidelę įmonę išgelbėti nuo bankroto. "Verslininkas verslininkui nelygu. Galbūt vienam užtenka ir 60 tūkst. litų paskolos, o kitas pasiima maksimalią paskolą, nors ji padengia tik dalį viso projekto. Be to, per antrą etapą maksimalus paskolos dydis jau gali siekti 350 tūkst. litų, o pagal Atviro kreditų fondo programą teikiamas finansavimas iki 2 mln. litų", – dėstė jis.

Paklausa nemažėja

Per šiuo metu vykstantį antrą mažų kreditų teikimo etapą smulkiesiems verslininkams ketinama suteikti paskolų už 100 mln. litų. Bankų atstovai patvirtino, kad besidominčių kreditais su valstybės garantija ir šįkart netrūksta. Kaip jau minėta, maksimali kredito suma per antrą etapą padidinta iki 350 tūkst. litų, grąžinimo terminas – iki penkerių metų.

Pavyzdžiui, per antrą etapą, be minėtų trijų bankų, dalyvaujantis "Parex" bankas jau yra patvirtinęs 48 paskolas smulkiosioms ir vidutinėms įmonėms, kurių suma siekia 10,4 mln. litų. Šiam bankui iš viso skirta išdalyti 19,5 mln. litų.

"Kadangi "Parex" bankas valstybės remiamus kreditus pradėjo teikti tik nuo gegužės vidurio, šis rezultatas rodo itin aktyvų smulkiųjų ir vidutinių įmonių domėjimąsi šiais kreditais", – sakė "Parex" banko atstovė Rita Simanavičiūtė.

Ūkio bankas jau yra numatęs išdalyti 8,8 mln. litų, Šiaulių bankas – 13 mln. litų, o Medicinos bankas – 2,1 mln. litų antro etapo paskolų. D.Lapinsko žiniomis, per antrą etapą sulaukta 450 paraiškų, kuriose prašoma paskolų už 108 mln. litų. Antras etapas tęsis iki metų pabaigos.

Palūkanas kompensuoja

Bene labiausiai viliojantis argumentas kreiptis paskolos su valstybės garantija – metinės palūkanos. Nors per pirmą etapą maksimalus palūkanų dydis galėjo siekti iki 8,6 proc., per antrą etapą jos sudaro apie 10 proc., tačiau visoms įmonėms, gavusioms "Invegos" garantijas, pusė metinių palūkanų bus kompensuojama.

Be to, ir pačios paskolų palūkanos laikui bėgant gali mažėti. Kadangi jos susietos su tarpbankinių paskolų litais palūkanų normomis (VILIBOR), todėl turimos paskolos palūkanos kas kelis mėnesius bus perskaičiuojamos.

Kaip pabrėžė A.Zabotka, ilgą laiką VILIBOR siekė 4, o ne 9 proc. "Šiandien turime bėdų, rizika išaugusi, todėl ir skolinimosi kaina pakilusi, tačiau kai ūkis pradės tvarkytis, ta kaina vėl turėtų grįžti į buvusį lygį", – įsitikinęs A.Zabotka.

Be to, šią savaitę Ūkio ministerija pranešė, kad didelėmis palūkanomis besiskundžiantiems verslininkams ieškos galimybių skolintis eurais. Paskolos eurais galėtų būti teikiamos sulaukus dar kovą pažadėtos Europos investicijų fondo paramos, o ministerijos atstovai tikisi, kad šie pinigai šalį turėtų pasiekti artimiausiomis savaitėmis. Pasak A.Zabotkos, paskolos eurais būtų teikiamos pagal Atviro kreditų fondo programą.

Vertinama itin kruopščiai

Kaip vieną didžiausių sunkumų prašant paskolos su Vyriausybės garantija verslininkai nurodo palyginti ilgai trunkantį kredito suteikimo procesą. Nuo pirmo vizito į banką iki tol, kol paskola atsiduria įmonės sąskaitoje, dažnai praeina daugiau kaip mėnuo. Siekiančių gauti kreditą įmonių vadovai turi surinkti nemažą šūsnį įvairių dokumentų.

Ūkio banko atstovų dienraščiui atsiųstose kreditų suteikimo sąlygose – vienuolika reikalavimų, kuriuos būtina įvykdyti prieš kreipiantis į banką. Paskolą norinčios gauti įmonės bankui turi pateikti trejų pastarųjų metų balansą, pažymas iš mokesčių inspekcijos ir "Sodros" dėl skolų, finansinių srautų prognozes, verslo planą, kredito priemonių užtikrinimo vertinimą ir kitus dokumentus.

Teisindamiesi dėl tokio griežto įmonių vertinimo, bankai nurodo, kad jiems šiuo metu būtina itin kruopščiai įvertinti kredito prašančių įmonių galimybes, juolab kad už išduotas paskolas jie atsako savo pinigais.

Be to, sklandžia proceso eiga kartais iki galo nepasirūpina ir patys verslininkai. Kaip teigė L.Kontrimas, bankas sprendimą stengiasi priimti per vieną dvi savaites po to, kai klientas pateikia visus reikiamus dokumentus. "Dažnai klientai su prašymu nepateikia visų reikalingų dokumentų, o juos neša po vieną ir visai nesiskubina", – apie verslininkų klaidas kalbėjo L.Kontrimas.

Pirmo etapo rezultatai

Ūkio bankas Patvirtino 80 paraiškų, ketina išdalyti per 10 mln. litų. Suteiktų paskolų palūkanų vidurkis siekia 8,06 proc.

Šaulių bankas Patvirtino 70 paraiškų, iš viso suteikta mažų kreditų už 8,7 mln. litų. Suteiktų paskolų palūkanų 8,4 proc.

Medicinos bankas Pasirašė 19 sutarčių dėl beveik 2,7 mln. litų kreditų. Suteiktų paskolų palūkanų normos vidurkis 5,6 proc.

Ramūnas Grenda,

IT paslaugas teikiančios įmonės "Informaciniai procesai" savininkas, Kaišiadorys

Žinoma, kai įmonė gauna kreditą palankiomis sąlygomis, jai tai naudinga. Gautą paskolą ketiname naudoti apyvartinėms lėšoms, kurių itin trūksta, nes šiuo metu vėluoja atsiskaitymai. Todėl toks kreditas pagyvina visą įmonės veiklą, tuo labiau kad didmenininkai labai nenori atidėti mokėjimo terminų ir riboja kreditų limitą, todėl ir čia patiriame spaudimą. Smulkiosios paskolos apyvartinėms lėšoms šiuo metu yra tarytum išsigelbėjimas. Palūkanos, atsižvelgiant į šios dienos situaciją ir kito tipo paskolas, nėra didelės, bent jau man yra mažos, be to, jų dalį dar kompensuoja "Invega".

Gauti kreditą užtrunka laiko, nes reikia pateikti daug įvairių dokumentų apie įmonės finansinę padėtį. Galbūt paprasčiau tai, kad viskas koordinuojama per vieną vadybininkę, ji informuoja, ko trūksta, ką dar reikia pateikti. Kaip supratau, paskolą suteikti truko ilgiau dar ir dėl to, kad buvo kreiptasi į "Invegą" garantijos, o atsakymo laukėme beveik mėnesį. Banke viskas vyko gana sklandžiai.

Mindaugas Aldonis,

nuotykių parko "Tanzanija" direktorius, Alytus

Paskolą panaudojome nuotykių parkui "Tarzanija" atidaryti. Įkūrėme naują įmonę, įdarbinome devynis žmones ir prieš dvi savaites pradėjome veiklą. Kol kas rezultatai džiugina ir krizės nejaučiame.

Kad gautume kreditą, teko įvairius dokumentus tvarkyti apie mėnesį, pateikti veiklos prognozes. Kadangi įmonė nauja, sunku buvo įrodyti, kad mes turėsime pelno. Tačiau vertinant situaciją aplinkui ir žinant, kad gyvename krizės sąlygomis, toks vertinimo procesas atrodo pagrįstas. Juk reikia suprasti ir bankus, nes jie prisiima nemažą riziką.

Kredito sąlygos gana patrauklios, nes kompensuojama pusė palūkanų. Galbūt paskolos eurais ir pigesnės, tačiau kai pusė palūkanų sumos padengiama, didelio skirtumo nėra. Gerai dar ir tai, kad turint valstybės garantijas nereikėjo įkeisti viso turto.

Valdas Garmus,

pramonės šilumos inžinerijos bendrovės "Termolink" vadovas, Kaunas

Kreditą panaudojome apyvartinėms lėšoms, nes labai stringa klientų atsiskaitymai. Kita vertus, kitokiu būdu gauti kreditą šiuo metu labai sunku, o norint plėsti įmonę, reikia apyvartinių lėšų. Tuo ir pasinaudojome. Čia buvo bene vienintelė galimybė gauti lėšų itin palankiomis sąlygomis. Šiuo metu galvojame apie dalyvavimą kitose Vyriausybės kreditų programose.

Tiesa, kalbant apie dokumentų tvarkymą, tiek bankas, tiek "Invega", mano nuomone, per daug atsargiai žiūri į įmones. Iš tiesų daug sugaišome, kol surinkome visus reikalingus duomenis. Todėl nors rinkti dokumentus lyg ir nekainuoja, laiko sąnaudos tikrai nemažos, nes įmonės darbuotojai negali užsiimti tiesiogine veikla.

Daumantas Mikučionis,

kavinių tinklo "Coffee Inn" vadovas, Vilnius

Buvo keturi penki bankai, kurie atsisakė suteikti kreditą, o pagal programą su valstybės garantija – du bankai. Priežastis – mūsų įmonė turi neigiamą kapitalą. Tai yra "Invegos" reikalavimas, kad kapitalas negali būti neigiamas. Šiaip yra visai logiškas riziką mažinantis veiksnys.

Tačiau jis visai netinka smulkiajam verslui. Maži nauji verslai daugeliu atvejų turi neigiamą kapitalą, nes veiklos pradžia būna nuostolinga, kol naujos idėjos prigyja gyvenime. Tokia yra ir "Coffee Inn" padėtis. O šiais metais, kas šiuo metu mažmeniniame sektoriuje pasitaiko itin retai, "Coffee Inn" yra pelningas ir auga, tinklas plečiasi, tačiau negali pasinaudoti palankia sau situacija plėstis dėl minėto formalumo.

Su kredito institucijomis dirbame ir toliau, ieškome būdų pasiskolinti tiek įprastine, tiek lengvatine tvarka. Plėtra finansuojama iš uždirbto pelno ir akcininkų paskolų.

Dokumentai, reikalingi gauti kreditą

1. Prašymas, kuriame būtų plačiau nurodyta kredito panaudojimo paskirtis.

2. Verslo planas.

3. Pajamų prognozė visam prašomam kredito laikotarpiui.

4. Praėjusių trejų metų ir pastarųjų dviejų ketvirčių įmonės balansas, pelno (nuostolių) ataskaitos.

5. Pažymos iš Valstybinės mokesčių inspekcijos ir "Sodros", kad bendrovė neturi skolų.

6. Siūlomų kredito užtikrinimo priemonių preliminarus vertinimas.

7. Visuotinio akcininkų susirinkimo ar bendrovės vadovų sprendimas imti kreditą, įkeisti turtą.

8. Pasirašytos prekybos ar paslaugų teikimo sutartys.

9. Įmonės dokumentai: registracijos pažymėjimas, įstatai, steigimo sutartis, akcininkų žurnalas, direktoriaus paskyrimo protokolas, direktoriaus ir akcininkų asmeniniai duomenys.

10. Įmonės akcininkų privačių asmenų sutikimai tikrinti informaciją apie juos.

11. Smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statuso deklaracija.

Skatinimo plano priemonės smulkiajam ir vidutiniam verslui

* Numatoma pradėti teikti, kai bus gautos lėšos iš Europos investicijų fondo.

** "Invegos" garantijas gavusioms smulkiosioms ir vidutinėms įmonėms kompensuojama 50 proc. sumokėtų paskolų palūkanų, bet ne daugiau kaip 5 proc. metinių palūkanų.