Siekdamas atgaivinti smukusią apyvartą šalies verslas vis aktyviau kviečia bendradarbiauti užsieniečius iš Rytų. O darbo jėgos trūkumą kompensuoja šalių kaimynių darbo jėga.
Dažniausiai atvyksta baltarusių
Statistika rodo, kad šiais metais į Lietuvos įmones pagal bendradarbiavimo sutartį atvyko daugiau užsieniečių nei pernai. Pirmą šių metų pusmetį vien Vilniaus apskrityje juridinio asmens kvietimų skaičius išaugo beveik 5 tūkst. daugiau nei praėjusiais metais ir siekė apie 18 tūkst. Kauno apskrityje per pirmą pusmetį patvirtinta apie 3,2 tūkst. juridinio asmens kvietimų, Klaipėdos mieste užfiksuota 1,2 tūkst. kvietimų.
„Skaičiai rodo didėjantį iš trečiųjų pasaulio šalių atvykstančių piliečių skaičių. Dažniausiai kvietimai teikiami artimiausių šalių kaimynių – Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos – piliečiams. Iš jų daugiausia kvietimų teikiama baltarusiams. Kvietimų skaičiui reikšmės turi ir Kauno turgavietė, nes ten įsigyti transporto priemonių atvyksta gyventojai iš Kirgizijos, Kazachstano, Tadžikistano“, – sakė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus Užsieniečių reikalų poskyrio viršininkė Tatjana Znamenskienė.
Byloja apie plėtrą
Dėl didelės tautiečių emigracijos verslas susirūpino apyvarta, kaip sakė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos viršininkas Gintaras Bagužis. Todėl verslininkai, anot jo, neišvengiamai ieško naujų rinkų investuoti arba investuoja Lietuvoje, kad galėtų pasikviesti užsieniečius dirbti.
Juridinio asmens kvietimais, kaip pabrėžė pašnekovas, įmonės užsieniečius dažniausiai ne priima į darbą, o kviečia vykdyti įvairių projektų. Dažniausiai bendradarbiavimo tikslais užsieniečius kviečiasi lengvosios pramonės sektorius. Taip pat užsieniečiai kviečiami mokytis Lietuvos pilotų mokyklose, dalyvauti populiarumą įgijusiuose įvairiuose sporto renginiuose ir konferencijose.
„Įdomiausia, kad Lietuvos verslas, daugiausia netgi smulkusis, ieško galimybių bendradarbiauti su Rytų šalimis. Todėl aktyviai kviečia užsieniečius iš buvusių sovietinių valstybių, taip pat iš Pakistano, Indijos ir pan. Užsieniečiai atvyksta čia ir bando kartu vystyti verslus“, – sakė G.Bagužis. Jis pabrėžė, kad sėkmingi sandoriai, pavyzdžiui, planai statyti gamyklas, gali paskatinti šalies verslininkus užsienyje ieškoti ir samdomų darbuotojų.
Neužtenka darbo jėgos
G.Bagužio teigimu, vieni sektoriai užsieniečius pas save kviečia kaip partnerius, kiti – kaip samdomus darbuotojus. Todėl, anot jo, daugiausia kvietimų samdomo darbo tikslais teikia vežėjų, taip pat logistikos įmonės, o tai labiausiai lemia didelis darbo jėgos trūkumas šalyje.
„Dirbti daugiausia samdomi užsieniečiai iš Baltarusijos ir Ukrainos. Taip pat turime nemažai programuotojų iš Indijos. Jaučiame, kad Lietuvą iš naujo atranda buvusios sovietų šalys. Jų gyventojams čia labai patinka, nes gali susišnekėti rusiškai“, – pasakojo G.Bagužis.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento analitikas Aleksandras Izgorodinas sakė nepastebintis tendencijos, kad verslininkai užsieniečiams kaip darbo jėgai skirtų ypatingą dėmesį. Tačiau kviesdami darbuotojų iš svetur jie sumažina kvalifikuotos darbo jėgos stygių.
Užkaišo darbo jėgos skyles
A.Izgorodinas pabrėžė, kad užsieniečiams leidimai dirbti šalyje išduodami tik tuo atveju, kai darbdaviai nesugeba surasti specialistų Lietuvoje. Ieškoti darbuotojų iš užsienio šalies įmonės gali tik tuo atveju, jei Darbo birža į užregistruotą laisvą darbo vietą per mėnesį neranda tinkamo žmogaus iš Lietuvos.
Statistika rodo, kad per šių metų pirmą ketvirtį Lietuvos darbo birža užsieniečiams išdavė apie tūkstantį leidimų dirbti Lietuvoje. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų ketvirčiu, leidimų skaičius išaugo 1,7 karto.
„Tai rodo, kad Lietuvos įmonės susiduria su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu ir dėl to įdarbina užsieniečius. Mūsų tyrimai rodo, kad su šia problema dabar susiduria maždaug pusė didžiųjų šalies darbdavių“, – sakė A.Izgorodinas.
Pašnekovo duomenimis, 65 proc. Lietuvoje dirbančių užsieniečių yra transporto priemonių vairuotojai, 14 proc. – laivų korpusų montuotojai, 10 proc. – suvirintojai, 3 proc. – virėjai.
„Negaliu sakyti, kad įmonės labiau siekia įdarbinti užsieniečius, nes apskritai užsieniečių įdarbinimo procedūros ir išlaidos yra didesnės. Be to, visuomenėje taip pat vyrauja nuomonė, kad užsieniečiai samdomi siekiant sumažinti verslo sąnaudas, tačiau tai netiesa. Daugelio įmonių pavyzdžiai rodo, kad užsienio darbuotojai nėra skriaudžiami ir gauna lygiai tokį patį atlyginimą kaip lietuviai“, – sakė A.Izgorodinas.
Naujausi komentarai