- Erika Alonderytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Darbo pajamos antrąjį šių metų ketvirtį toliau augo visuose sektoriuose, teigia „Sodra“. Visą mėnesį dirbusiųjų vidutinis atlyginimas per metus išaugo 220 eurų (16,6 proc.) iki 1539 eurų.
„Sodros“ duomenimis, darbo pajamos „į rankas“ per metus išaugo 128 eurais (15 proc.) ir siekė 979 eurus. Prieš metus jos vidutiniškai didėjo 54 eurais, arba 7 proc.
Pasak „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėjos Kristinos Zitikytės, grynąsias darbo pajamas šiek tiek sumažino infliacija, todėl „Sodros“ skaičiavimais, realios pajamos galėjo siekti vidutiniškai apie 950 eurų.
Jos teigimu, pernai antrąjį ketvirtį pandemija tik įsisiūbavo, per karantiną dalis žmonių neteko darbo, buvo prastovose ar turėjo nedarbingumą, dėl to bendros darbo pajamos augo lėtai. Šiemet antrąjį ketvirtį ribojimai buvo švelninami, daug sektorių dirbo įprastai.
„Yra ir objektyvios priežastys – buvo didinama minimali mėnesinė alga, pareiginių algų bazinio dydžio didinimas bei neapmokestinamo pajamų dydžio pasikeitimai“, – pristatyme sakė K. Zitikytė.
Balandžio-birželio mėnesiais pajamų didėjimą galėjo pajusti kas antras darbuotojas – 46 proc. jų pajamos augo daugiau nei 10 proc., tuo metu pajamų sumažėjimą galėjo patirti 4 proc., o 23 proc. dirbančių žmonių darbo pajamos nesikeitė.
„Jei palygintume su praėjusių metų padėtimi, tuo metu buvo mažesnė dalis tų, kurių pajamos per metus padidėjo, – jų buvo apie 40 proc., ir buvo išaugusi dalis tų, kurių pajamos mažėjo 5 ar daugiau proc.“, – sakė K. Zitikytė.
Anot jos, labiausiai darbo pajamų augimą galėjo pajusti uždirbantieji mažiausiai.
K. Zitikytės teigimu, šiuo metu apie 8 proc. visų apdraustųjų (apie 86 tūkst.) uždirba mažiau nei minimali alga (642 eurai). Didžioji dalis jų – 8 proc. – dirba nebiudžetiniame sektoriuje, o biudžetinėse įstaigose tokių žmonių dalis siekia beveik 6 procentus.
Sparčiausiai atsigavo apgyvendinimo ir maitinimo veikla
Per metus sparčiausiai – apie 40 proc. – augo elektrinės ir elektroninės įrangos surinkėjų darbo pajamos. Darželių mokytojų pajamos padidėjo 32 proc., maitinimo paslaugų pardavėjų – 24 proc.
Tarp greičiausiai atsigaunančių sričių išsiskyrė apgyvendinimo ir maitinimo veikla – čia šių metų birželį, palyginti su 2020 metų birželiu, vidutinės darbo pajamos ūgtelėjo 18 proc. Tačiau pajamos šiame sektoriuje išliko palyginti neaukštos – vidutiniškai 791 euras.
Tuo metu medicinos darbuotojų pajamų augimas sulėtėjo – šiemet birželį jų pajamos buvo 9 proc. didesnės nei pernai, kai jos augo 25 proc.
Pasak K. Zitikytės, lėtesnis nei pernai augimas siejamas su tuo, jog pernai medikams buvo mokami įvairūs priedai prie atlyginimų, papildomos išmokos. Šiais metais pajamų šuolis nebuvo toks ryškus, bet pajamos ir toliau augo visuose sektoriuose.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos2
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Eurostatas: infliacija Lietuvoje balandį – mažiausia visoje ES1
0,4 proc. suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo mažiausia Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. ...
-
Įspėja dėl padidėjusios provokacijų tikimybės: teikia rekomendacijas dėl gaisrų rizikų2
Pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Lietuvoje tokių provokacijų lygis yra pakankamai aukštas. Anot jo, dėl to kelias pastar...
-
VMVT: griežtinami reikalavimai augintinių įvežimui į ES iš Rusijos ir Baltarusijos
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad griežtinamas augintinių įvežimas į Europos Sąjungos šalis iš Rusijos ir Baltarusijos. Nuo rugsėjo 16 dienos įvežamam gyvūnui turės būti atliktas pasiutligės antikūnų s...
-
Agentūra: iki 2030-ųjų elektros iš saulės ir vėjo gamyba Lietuvoje išaugs keturis kartus3
2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kart...
-
A. Armonaitė – prieš nuolatinį solidarumo mokestį, sutiktų pratęsti tik metams5
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako „labai kritiškai“ vertinanti siūlymą laikinąjį bankų solidarumo mokestį pratęsti neribotam laikui, tačiau svarstytų jo pratęsimą vieneriems metams. ...
-
LEA: kitą žiemą šildymo kainos turėtų būti panašios – priklausys nuo biokuro kainų
Kitą šildymo sezoną centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje turėtų būti panaši, kaip ir praėjusį, jei nesikeis biokuro kainos – iš jo šalyje pagaminama didžioji dalis šilumos energijos, prognozuoja L...
-
LEA: 2030 metais elektra Lietuvoje vidutiniškai turėtų kainuoti iki 6 centų už kilovatvalandę1
Lietuvai iki 2030 metų pasigaminant visą reikalingą elektros energijos kiekį iš šalies viduje esančių atsinaujinančios energijos šaltinių, elektra gyventojams neįskaitant skirstymo ir perdavimo tarifų kainuotų vidutiniška...
-
Tyrimas: Lietuva pagal investicinį patrauklumą pernai smuko į 24-tą vietą5
Lietuva pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) patrauklumą pernai buvo 24–toje vietoje Europoje – keturiomis pozicijomis žemiau nei 2022-aisiais, rodo naujausias bendrovės EY tyrimas „Europe Attractiveness Survey“. ...