Sodininkai sutrikę – bendrijose iškabinti apskričių viršininkų administracijų reikalavimai iki liepos 2 d. sutvarkyti esamų statinių dokumentus arba pašalinti nelegalių statinių padarinius. Tačiau kas to reikalauja, nežinia.

Skyriaus vadovas – šmėkla

Perskaitę skelbimus sodininkai jau suskubo tvarkytis sodų namelių ir kitų statinių dokumentų, mat neįvykdžius reikalavimų grasinama kreiptis į teismą. Sodų gyventojai stebisi, kodėl įteisinti statybas numatytas toks trumpas laikotarpis ir kodėl to reikalauja apskričių administracijos – institucijos, kurių nuo liepos 1-osios nebeliks.

Kai tokiais skelbimais susidomėjo žurnalistai, paaiškėjo, kad kai kurių bendrijų skelbimų lentose iškabinti dokumentai pasirašyti neegzistuojančių asmenų. Pavyzdžiui, vienoje Vilniaus rajone esančioje sodininkų bendrijoje paskelbtas reikalavimas pasirašytas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Savavalės statybos padarinių šalinimo skyriaus viršininko Kazio Bronelio. Tačiau toks asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracijoje nedirba.

K.Bronelio kontaktų nepavyko rasti ir įstaigose, kurios galėtų perimti nuo liepos 1-osios naikinamų apskričių viršininkų administracijų funkcijas, – Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje (VTPSI), Aplinkos ministerijoje, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybėse.

"Esu girdėjęs, kad kai kuriuose soduose tokie dokumentai yra. Tačiau ar jie teisėti ir kas juos kabina, aš nežinau. Bandžiau išsiaiškinti, bet nepavyko. Įspėjame sodininkų bendrijų gyventojus, kad būtų atsargūs, nes gali būti, kad kažkas tiesiog nori pasipelnyti", – nerimavo Lietuvos sodininkų draugijos pirmininkas Vladislovas Butkevičius.

Anot jo, pastaruoju metu į sodininkų bendrijas atvyksta nemažai sukčių, kurie apsimeta matininkais. Šie asmenys neva išmatuoja sklypus, už paslaugą paima apie 400–500 litų ir išvažiuoja, o atvykus tikriems matininkams paaiškėja, kad tai buvo apgaulė.

"Čia gali būti panašus atvejis", – svarstė V.Butkevičius.

Pirmininkų gudrybės?

Sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Eidigintas Germanavičius apie apskričių viršininkų raštus apskritai nieko nėra girdėjęs.

"Nieko nežinau. Juk nuo liepos 1-osios apskrities viršininko administracijos naikinamos. Netikiu, kad valdininkai sąžiningai iki paskutinės minutės dirbtų. Šitas reikalas gali būti daromas paties sodo ar bendrijos pirmininko iniciatyva, nes tų savavališkų statinių soduose apstu – tai tvorą porą metrų link kelio kas paslenka, tai papildomą namuką sumeistrauja, tai centrinį šildymą įsirengia", – dienraščiui sakė E.Germanavičius.

Jam pritarė ir Lietuvos sodininkų draugijos Kauno susivienijimo "Sodai" pirmininkas Romualdas Šeštakauskas. Jo teigimu, bendrijų pirmininkai, kurie nesugeba susitvarkyti su nepaklusniais sodų gyventojais, kartais naudoja tokias gudrybes. Esą pamatę tokį raštą, gyventojai tampa sukalbamesni.

Dienraščio pakalbinti sodininkų bendrijų gyventojai taip pat tikino apie tokias iniciatyvas nieko nežinantys.

"Regis, gegužės pradžioje buvo bendrijos susirinkimas. Tačiau niekas nieko apie tai neminėjo. Man tai ir nesvarbu. Visus reikiamus dokumentus turiu. Galiu ir šiandien pateikti", – dienraščiui sakė vienos Vilniaus rajone įsikūrusios sodininkų bendrijos gyventojas Miečyslovas.

Departamentas neegzistuoja

Apie soduose paskelbtus reikalavimus įteisinti nelegalias statybas tikino nieko nežinantis ir pats Vilniaus apskrities viršininkas Jonas Vasiliauskas. "Atvirai sakau – nežinau, kas čia yra. Tas skyrius jau nepriklauso apskrities viršininko administracijai. Jis nuo sausio perduotas Aplinkos ministerijai. O Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą panaikinau gal prieš pusantrų metų", – teigė Vilniaus apskrities viršininkas.

VTPSI specialistai pareiškė jokių dokumentų į sodininkų bendrijas nesiuntę.

"Manau, kad ten kažkas "gerai" pajuokavo – pas mus net tokio departamento ir skyriaus, koks ten nurodytas, nėra. Kažkokie asmenys daugelyje sodų tokius lapus iškabino. Čia tikriausiai piktas pokštas arba bandymas sukčiauti", – teigė VTPSI atstovas ryšiams su visuomene Darius Babickas.

Jo kolegos, dėl viso pikta, patarė kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybę. Tačiau ten gauti informacijos taip pat nepavyko.

"Aš tokių duomenų neturiu. Su statinių priežiūra susijusias funkcijas iš viršininkų administracijų perėmė statybų inspekcija. Gal kreipkitės į juos", – atgal į inspekciją žurnalistą nukreipė Vilniaus rajono savivaldybės Statybos skyriaus vyriausiasis specialistas Aurelijus Mainelis.

Gintautas Blažiūnas, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas

Pastaruoju metu pastebiu labai daug reklamų, kuriose skelbiama, kad architektai padeda legalizuoti savavališkus statinius. Bet nežinau, kiek tai galėtų kainuoti. Architektai ir įmonės apskritai neturėtų daryti tokių dalykų, nes ši veikla neetiška ir gal net neteisėta.

Vienas iš man žinomų būdų, kaip galima įteisinti nelegalias statybas, yra toks: pagal jau stovintį sodo namelį parengti statybų projektą ir suderinti jį su vietos valdžia. Gavus reikiamus parašus, statinys tampa oficialiu. Nesudėtingiems (tarp jų laikiniems) statiniams, kurių daug soduose, nereikia net statybų leidimo, o derinimo procedūra su rajono, miesto ar apskrities architektu vyksta supaprastinta tvarka. Tiesa, namukas anksčiau neturi būti buvęs užfiksuotas kaip jau stovintis. Bet pabrėžiu, kad tokia veikla yra nemorali ir Architektų sąjunga tai smerkia.

Nesudėtingi statiniai

Paprastų konstrukcijų pastatas, kurio visų aukštų, rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų, apskaičiuotų tarp išorinių sienų išorinių paviršių, suma yra ne didesnė kaip 80 kv. m.

Statybos leidimas nereikalingas ir vykdant statinio paprastąjį remontą (kai neliečiama pastato konstrukcija).

Laikiniesiems statiniams (be nuolatinių pamatų ir prie kurių nėra atvesti inžineriniai tinklai – dujos, vanduo, elektra, kanalizacija) nereikia ir statybos projekto. Tačiau su miesto seniūnijos architektu turi būti suderinta, kurioje vietoje statinys stovės, turi būti nurodyta statinio vieta sklype, išlaikytas atstumas nuo sklypo ribos.

Statybos leidimo ir projekto taip pat nereikia, jei pastatas yra ne didesnis nei 50 kv. m, matuojant pagal išorinį kontūrą ir sudėjus visus aukštus.

Apskričių viršininkų nebeliks

Mažinant biurokratinį aparatą buvo nutarta nuo šių metų liepos 1 d. naikinti apskričių viršininkų administracijas. Valdančiosios koalicijos lyderiai tai padaryti nusprendė dar pernai kovą. Administracijų funkcijas, susijusias su disponavimu valstybine žeme urbanistinėse teritorijose (žemėtvarkos planavimo, dokumentų tvirtinimo, sprendimų dėl žemės paskirties priėmimo, ypatingų statinių bei valstybinės reikšmės ir rizikos objektuose esančių statinių naudojimo priežiūros, statybos leidimų išdavimo klausimus bei keletą švietimo funkcijų), numatyta perduoti savivaldybėms. Ministerijos ir prie jų esančios įstaigos perims septyniolika valstybinės priežiūros, nacionalinės ir regioninės politikos įgyvendinimo funkcijų. Daugiausia – Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos.

Iš 243 įstaigų, kurių steigėjos ar dalininkės yra apskričių viršininkų administracijos, didžiąją dalį, t. y. 140 įstaigų, perims savivaldybės, 78 – ministerijos, o 11 bus likviduotos.

Į ministerijas ir savivaldybes bus perkelta ir dalis iš 2,5 tūkst. dabar apskričių viršininkų administracijose dirbančių asmenų.

Asignavimai apskričių viršininkams siekė apie 770 mln. litų per metus. Administracijų darbuotojų atlyginimams buvo išleidžiama apie 68 mln. litų per metus. Dabar tikimasi sutaupyti apie 40–50 mln. litų per metus.

Lietuvoje šiuo metu yra dešimt apskričių.