Didžiosios pasaulio šalys prakalbo apie pasaulinį sąmokslą. Po didinamuoju stiklu atsidūrė naftos prekiautojai. Jie kaltinami tuo, kad dirbtinai išpučia energetinių išteklių kainas.

Ir vėl brango

Augančios naftos kainos piktina ne tik Lietuvos vairuotojus, bet ir amerikiečius. Prisipilti baką degalų vėl tampa brangiu malonumu tiek vienoje, tiek kitoje Atlanto pusėje. JAV prekybą ateities sandoriais žaliavų rinkose prižiūrinti komisija (angl. – Commodity Futures Trading Commission, CFTC) ėmėsi specialaus tyrimo išsiaiškinti, kodėl vos per pusmetį naftos kaina padvigubėjo. Panašų tyrimą yra atlikusi Jungtinės Karalystės finansų priežiūros tarnyba (angl. – Financial Services Authority, FSA).

Juodojo aukso kaina aukščiausią tašką buvo pasiekusi prieš metus: 2008-ųjų liepos viduryje už barelį naftos buvo prašoma 147 JAV dolerių, o Lietuvos degalinėse 95 markės benzino litro kaina tuo metu buvo perlipusi 4 litus. Vėliau, metų pabaigoje, naftos kaina buvo nusiritusi iki vos 31 JAV dolerio už barelį, o į degalines grįžo seni geri laikai. Vis dėlto jais šalies vairuotojai mėgavosi neilgai, mat degalai gerokai pabrango dėl nuo sausio 1-osios išaugusio akcizo ir brangsta toliau dėl kylančios žaliavos kainos.

Ekonomistai nuogąstauja, kad brangstantys energijos ištekliai gali pagilinti ekonomikos nuosmukį ir atitolinti jos atsigavimą. Prekiautojai atšauna, kad naftos kainas diktuoja finansų rinkos ir nieko padaryti esą negalima. Treti pirštais rodo į JAV vyriausybę, kuri, smarkiai padidinusi grynųjų pinigų kiekį ir juos išdalijusi bankams, sukūrė pagrindą didesnėms investicijoms ir naujoms spekuliacijoms.

Tyrė ir nieko nenustatė

Šešėlis ant naftos pardavėjų krinta toli gražu ne pirmą kartą. Minėtoji FSA nenustatė spekuliantų įtakos formuojant naftos kainų burbulus. Jos nuomone, juodojo aukso kainų svyravimas susijęs ne su spekuliacijomis, o su neapibrėžtomis ekonomikos augimo prognozėmis, todėl priežasčių imti riboti prekybą nafta nėra.

Panašias išvadas priėjo ir CFTC, tyrusi staigų naftos brangimą 2008-aisiais. Tuomečio šios JAV institucijos tyrimo išvadose skelbta, kad naftos kainas lemia jos paklausa ir pasiūla, be to, investuotojų veiksnys naftos kainas nuolat spaudžia žemyn. Komisija nustatė, kad naftos rinkose, kuriose ateities sandorių nesudaroma, kainų svyravimai būna didesni negu tose, kuriose šie sandoriai itin paplitę.

Vis dėlto, atrodo, šįkart reikalai klostosi ne investuotojų naudai. Neseniai CFTC ankstesnes savo išvadas paneigė argumentuodama klaidingai išanalizuotais duomenimis (į analizę įtrauktos ne visos išvestinės prekybos priemonės, nenagrinėti vienos dienos sandoriai) ir birželį pradėjo naują tyrimą.

Tyrimas kartojamas paaiškėjus naujoms aplinkybėms, esą kai kurie investuotojai vykdė nesąžiningus sandorius siekdami paveikti naftos kainas. Tarp didžiausią įtaką naftos rinkai turinčių investuotojų CFTC mini spekuliacijomis garsėjančius bankus "Goldman Sachs", "Morgan Stanley". Nors naujo tyrimo išvados turėtų paaiškėti tik rugpjūtį, portalo "The Wall Street Journal" žiniomis, komisija jau rengiasi riboti rinką.

Kišasi ir politikai

Kaltės šešėlį ant investuotojų meta ir politikai. JAV senatorius demokratas Byronas Dorganas liepos pradžioje paragino atsakingas JAV institucijas imtis griežtų priemonių ir padaryti galą iš paprastų JAV vartotojų pasipelnyti siekiančių spekuliantų veiksmams. Jo raginimą greitai parėmė ir kiti senatoriai. Europoje nepasitenkinimą didelėmis naftos kainomis ir galima spekuliantų įtaka yra pareiškę Jungtinės Karalystės premjeras Gordonas Brownas ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy.

"Naftos kainomis jau daugybę metų manipuliuoja prekiautojai iš didžiausių pasaulio bankų. Per pastaruosius dvejus metus tai du kartus liudijau Kongrese. Priežiūros institucijos žinojo, tačiau tik viešas spaudimas privers jas sakyti tiesą", – sakė investicinio banko "Oppenheimer & Co." naftos ir energijos išteklių analitikas Fadelis Gheitas.

Liepą JAV Kongrese turėjo baigtis specialūs posėdžiai žaliavų rinkos reguliavimo klausimais. Per juos turėjo būti apsispręsta dėl tam tikrų suvaržymų, kurie galėtų būti taikomi šios rinkos dalyviams. Tarp galimų ribojimų minimas valdžios nustatytas investicijų į prekybą išvestinėmis priemonėmis limitas.

Sekdama JAV institucijų pavyzdžiu, rankų sudėjusi nesėdi ir FSA. Rugpjūčio pradžioje tarnyba ketina surengti uždarą diskusiją su naftos įmonių, bankų, prekybos nafta tarpininkų atstovais ir kartu peržiūrėti naftos ir žaliavų rinkos priežiūros priemones. Nors vargu ar Londone šįkart pavyks susitarti dėl papildomų iniciatyvų.

Sieks skaidrumo

Vis dėlto kiek naftos rinką reguliuojančios priemonės būtų efektyvios, vis dar klausimas. Galbūt ir pavyktų nubausti prasikaltusius investuotojus, bet pačią sistemą pakeisti būtų sunku.

Pirmiausia, jeigu JAV vienintelė apribos investuotojų veiksmus, jie nesunkiai galės pereiti į tas biržas, kuriose suvaržymų nėra, pavyzdžiui, Londono ar Singapūro. Taip pat išaugtų ir šešėlinių rinkos operacijų tikimybė.

Kita vertus, JAV prezidento Baracko Obamos paskirtas naujasis CFTC pirmininkas Gary Gensleris tikina, kad komisijos tikslas ne suvaržyti spekuliantus ir dirbtinai reguliuoti naftos kainą, o žaliavų rinką ir joje vykstančius sandorius padaryti skaidresnius. Savaitraščio "Economist" vertinimu, šie užmojai gali būti sėkmingi. Taip naftos kainą labiau lemtų fundamentalūs veiksniai, o ne investuotojų lūkesčiai dėl ateities ar politinių pasaulio įvykių interpretacijos.

Dėl krypties nesutaria

Nepaisydamas bandymų kištis į žaliavų rinką, "Goldman Sachs" pareiškė, kad populiariausios rūšies naftos barelio kaina iki metų pabaigos pasieks 85 JAV dolerius, o dabartinis kainų svyravimas laikinas. Bankas nurodė, kad kainai didžiausią įtaką turės JAV ekonomikos stabilizacijos ženklai ir palyginti spartus Kinijos ekonomikos augimas.

Su tokia nuomone nelinkę sutikti Prancūzijos banko "BNP Paribas" analitikai, jie prognozuoja, kad juodojo aukso kaina artimiausiu metu turėtų mažėti ir vasaros pabaigoje nukristi iki 45 JAV dolerių už barelį. Analitikai teigia nepastebintys atsigavimo ženklų JAV, kuriose naftos produktų paklausa ir toliau smarkiai krinta.

Pigsiančios naftos tikisi ir rusų ekonomistai, jų nuomone, iki metų pabaigos jos kaina gali smukti daugiau negu du kartus.

Stasys Jakeliūnas, finansų analitikas

Išvestinių priemonių įtaka naftos ir žaliavų kainoms yra. Kokio masto ta įtaka, vertinama įvairiai. Reikia pabrėžti, kad didžiąją dalį prekybos sudaro būtent tos išvestinės priemonės, o ne prekyba realia žaliava. Tad pagal spekuliantų poreikį tos kainos gali smarkiai svyruoti. Jei matoma stabilizacija, tikimasi ekonomikos augimo, fiksuojamas spartus Kinijos ekonomikos augimas, visa tai yra prielaidos, kad ateityje naftos produktų paklausa išaugs, o investuotojai siekia užbėgti įvykiams už akių.

JAV institucijų dėmesys šiai rinkai pagrįstas, tačiau didelė dilema, kaip visa tai kontroliuoti. Finansų rinkos ir su jomis susijusios institucijos yra tokio masto, kad šios sistemos radikaliai pakeisti neįmanoma, o kosmetiniai pakeitimai įtakos neturi. Be to, žaliavų rinka – tik vienas pavyzdžių, esama daug sudėtingesnių rinkų, kuriose vyksta panašių spekuliacijų.

Premjeras Andrius Kubilius yra ne kartą minėjęs CDS rinką, t. y. kredito rizikos draudimo sandorius. Šios rinkos apimtis siekia keliasdešimt trilijonų dolerių ir bet kokie didesni šios rinkos svyravimai gali kelti grėsmę valstybių ekonomikoms. Finansinių priemonių galia gana didelė, o jeigu dar yra galimybė daryti įtaką informacijos kanalams, galima sukelti nemažus sukrėtimus. Vienas tokių – investicinio banko "Lehman Brothers" bankrotas, kai akivaizdžiai buvo žaidžiama rinkose žinant, kad šis bankas bankrutuos ir prie bankroto jis buvo privestas atsisakius refinansuoti jo skolą. Tačiau atsisakę buvo apsidraudę nuo jo bankroto ir gavo didžiules išmokas.

Panašiai būtų, jeigu mano kaimynai apsidraustų nuo mano namo gaisro ir, jei taip atsitiktų, jie gautų didžiules išmokas. Tai ar jie būtų suinteresuoti, kad mano namas neužsidegtų, ar priešingai? Net ir apsidraudus, o namui nesudegus, draudimo suma būtų gerokai mažesnė, negu galima išmoka, todėl ir praradimas ne itin didelis.

Naftos kainą iš esmės turėtų lemti fundamentalūs veiksniai: atsargų dydis ir paklausa, tačiau dažnai galima matyti, kad kaina priklauso ir nuo politinės rizikos. Be to, aukšta naftos kaina naudinga toms šalims, kurių ekonomika paremta energetikos išteklių eksportu. Tose šalyse, kur gamybinis potencialas priklauso nuo naftos ar gamtinių dujų, tarp jų – ir Lietuvoje, didelės naftos kainos turi neigiamą įtaką.

Kita vertus, kadangi mes nemažai eksportuojame į Rusiją, kurios ekonomikos atsigavimo galimybės priklauso nuo naftos kainos lygio, tai dabartinės kainos nėra bloga žinia. Jeigu jos išsilaikytų 70–85 JAV dolerių už barelį, Rusijos ekonomika sustiprėtų, kartu atsigautų ir Lietuvos eksportas. Tačiau jei kainos persvertų 100–120 JAV dolerių už barelį ribą, tuomet tektų brangiai mokėti už energetikos išteklius ir pranašumų būtų mažiau.

Naftos kainų viražai (JAV dolerių už barelį)

2008 m. liepa 133,37

2008 m. rugpjūtis 116,67

2008 m. rugsėjis 107,11

2008 m. spalis 76,61

2008 m. lapkritis 57,31

2008 m. gruodis 41,12

2009 m. sausis 41,71

2009 m. vasaris 39,09

2009 m. kovas 47,94

2009 m. balandis 49,65

2009 m. gegužė 59,03

2009 m. birželis 69,64

2009 m. liepa 66,8