Rekonstrukcijų vertė

Šis uosto direkcijos kapitalo padidinimas įvyko dėl 2015 metais ir 2016 metais per tris ketvirčius sėkmingai vykdytų statybų uoste. Per 2015 metus Uosto direkcija vykdydama statybas papildomai įsigijo turto už 16,387 mln. eurų. Iš jų 13,202 mln. eurų sudarė nuosavos lėšos ir 3,185 mln. eurų ES fondų lėšos. Per 2016 metų tris ketvirčius Uosto direkcija atliko jos nuosavybės vertę didinančių darbų už 8,217 mln. eurų.

Lėšos buvo investuotos į akvatorijos gilinimą, krantinių statybą ir rekonstrukciją. 2015 metais didžiausia dalis lėšų buvo investuota į uosto laivybos kanalo gilinimą (4,136 mln. eurų), geležinkelių statybą ir remontą (3,551 mln. eurų), dviejų lygių sankryžos statybą Nemuno g. (2,374 mln. eurų), krantinių 67 ir 68 rekonstrukciją (2,038 mln. eurų), akvatorijos gilinimą (1,451 mln. eurų), krantinių 101-104 rekonstrukciją (901 tūkst. eurų), krantinių remontą (771 tūkst. eurų), 43-45 krantinių rekonstrukciją (668 tūkst. eurų), užteršto grunto aikštelės projektavimą ir statybą (622 tūkst. eurų). Iš viso per 2015 metus buvo atlikta 27 darbai, kurių vertė įtraukta į didinamą Uosto direkcijos kapitalą.

Per 2016 metų tris ketvirčius vykdyti šie didesni darbai – 66-67 krantinių rekonstrukcija (2,097 mln. eurų), 101-104 krantinių rekonstrukcija ir gilinimas (1,015 mln. eurų), dviejų lygių sankryžos statybą Nemuno g. (1,007 mln. eurų), geležinkelių statyba ir remontas (991 tūkst. eurų), akvatorijos gilinimas (794 tūkst. eurų), krantinių remontas (713 tūkst. eurų). Iš viso per tą laiką atlikti 24 darbai, kurie didino uosto vertę.

Uosto turtas

Uosto direkcija yra Klaipėdoje yra viena turtingiausių organizacijų. 2016 metų pradžioje ji valdė ilgalaikio turto, kurio vertė siekė per 497 mln. eurų. Didžiausią dalį turto sudarė uosto statiniai – krantinės, akvatorija – 411 mln. eurų. Iš jų krantinių vertė 193,587 mln. eurų, akvatorijos ir įplaukos kanalų – 143,221 mln. eurų. Pati uosto žemė vertinama apie 55,99 mln. eurų. Pietinio ir Šiaurinio molų vertė laikoma – 25,48 mln. eurų, geležinkelių – 22,82 mln. eurų, uosto kelių – 14,72 mln. eurų.

Valstybės nuosavybės kapitalo dalis Uosto direkcijos turto dalyje 2016 metų pradžioje siekė 384 mln. eurų. Nuo šių metų ši dalis Vyriausybės nutarimu ir padidinta 21,419 mln. eurų.

Vertinant 2016 m. balandį patvirtintą Uosto direkcijos balansą matyti, kad ši valstybės institucija yra pakankamai gerai dirbanti organizacija. Ji kaip tokiai įstaigai 2015 metų gruodžio pabaigoje turėjo palyginti nedidelį 11 mln. eurų kreditą bankams su beveik 26 mln. eurų pačios Uosto direkcijos rezervu ir beveik 23,8 mln. eurų nepaskirstytu pelnu.

Per 2015 metus Uosto direkcija kreditus bankams sumažino 9,51 mln. eurų. Ji anksčiau laiko grąžino visą 7,8 mln. JAV dolerių paskolą, kuri buvo imta iš Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko uosto įplaukai tobulinti.

Toks finansinis Uosto direkcijos veidas šių metų pradžioje dar padidinus jos kapitalą, leistų Uosto direkcijai skolintis nemažas lėšas. Naujų paskolų jai gali prireikti nuo 2018 metų, kai imsis vykdyti ambicingus planus perstatyti uosto pietinį molą, gilinti uostą iki 16,5-17 metrų.

Atsilieka nuo savivaldybės

Per metus Uosto direkcija gauna apie 50 mln. eurų pajamų. Jos daugiausiai priklauso nuo krovos, o labiausiai nuo atplaukiančių laivų rinkliavų. 2014 metais Uosto direkcijos pajamos siekė 49,95 mln. eurų, 2015 metais – 54,55 mln. eurų. 2016 metų pajamos, įskaitant vilkiko „Stumbras“ pardavimą, siekė 58,6 mln. eurų.

Uosto direkcijos sąnaudos sukasi apie 25 mln. eurų. 2014 metais jos siekė 24,29 mln. eurų, 2015 metais – 26,57 mln. eurų. Tos ryškus sąnaudų augimas buvo todėl, kad 2015 metais gerokai daugiau lėšų skirta uosto eksploataciniam valymui nuo sąnašų. 2016 metų sąnaudos bus apie 25 mln. eurų, nes kaip jau skelbė Uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktorius-vyriausiasis finansininkas Martynas Armonaitis, jas 2016 metais pavykę sumažinti maždaug 3 mln. eurų.

Pagal Klaipėdos mastelius Uosto direkcija yra pakankamai turtinga organizacija. Tačiau ji negali prilygti Klaipėdos miesto savivaldybės finansiniams srautams. Jos metinis biudžetas siekia apie 164 mln. eurų. Tai yra tris kartus daugiau nei sudaro Uosto direkcijos pajamos.

Tiesa, vertinant Uosto direkcijos sąmatą su investicijomis, atskirais metais ji gali netgi peršokti Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto sumas, ypač laikotarpiu nuo 2018 metų, kai planuojama uoste pradėti didelės apimties bendrojo naudojimo objektų, kaip uosto vartų pertvarkymas, akvatorijos gilinimas, statybas.

Geriau nei pas kaimyną

Pastaraisiais metais Klaipėdos uosto rodiklius esame įpratę lyginti su kaimyniniais uostais, ypač artimiausiu jo konkurentu Rygos uostu.

Dėl 7,5 proc. 2016 metais sumažėjusios Rygos uosto krovos ir jo pajamos gerokai mažėjo. 2016 metais Rygos uostas gavo 50,2 mln. eurų pajamų. Tai buvo 3,3 mln. eurų mažiau nei 2015 metais, kai Rygos uosto metinė krova buvo perkopusi 40 mln. tonų. Apie 80 proc. pajamų Rygos uostas, kaip ir Klaipėda, gauna iš laivų rinkliavų.

Kaip ir Klaipėda, Rygos uostas, net ir mažėjant krovai, nemažą dalį pajamų skiria infrastruktūrai vystyti. 2016 metais Rygos uostas 13,9 mln. eurų investavo į krantinių ir kitų hidrotechninių objektų rekonstrukciją ir remontą, 6,9 mln. eurų į farvaterio gilinimą, 3,4 mln. eurų į uosto geležinkelių vystymą.

Preliminarus Rygos uosto pelnas už 2016 metus sieks apie 13 mln. eurų.