Lietuviai dar neįprato skanauti strutienos, tad ji eksportuojama į Vakarus

Pakaunės verslininkai įrodė, kad net auginant egzotiškus paukščius galima uždirbti. Tūkstančio stručių fermos savininkai puoselėja planus greta įrengti restoraną ir stručių bėgimo takus.

Verslas davė pelno

Prieš penkerius metus pirmą stručių šeimyną iš Danijos atsivežęs ūkininkas Arūnas Jonas Plančiūnas tuomet nenutuokė, kiek jėgų reikės, kad šių egzotiškų paukščių veisimo idėją paverstų realybe.
„Trejus metus eksperimentavome, mokėmės, stengėmės pažinti šiuos paukščius. Galų gale radome raktą, atvėrusį šio ūkininkavimo paslaptis“, – skaičiuodamas kol kas negausų pelną sakė A.J.Plančiūnas.
Verslininkas apgailestavo, kad mūsų šalyje strutienos valgymo tradicijos kol kas nesusiformavusios, lietuvių mitybos įpročiai palyginti konservatyvūs.
„Gal ledus pralaušime išsikovoję patogesnę vietą prekybos centrų lentynose. Šiuo metu strutiena dedama prie egzotiškų produktų. Jei ši mėsa būtų dedama prie kiaulienos, jautienos ir vištienos, ją daugiau žmonių pastebėtų ir susigundytų paragauti“, – svarstė A.J.Plančiūnas.
Didmeninė strutienos kaina šiuo metu siekia apie 40 litų už kilogramą ir yra mažesnė nei, pavyzdžiui, jautienos išpjovos kaina (48 litai už kilogramą).

Konkurentė – Pietų Afrika

Dažnai įvairiose stručių augintojų konferencijose užsienyje dalyvaujantis A.J.Plančiūnas tikino, kad šiuo metu nelengva visoms stručių fermoms: mėsos kainos nedidėja, ES panaikino importo ribojimus įvežti strutieną iš trečiųjų šalių, į rinką plūsta pigesnė ir ne tokia kokybiška strutiena iš tolimųjų kraštų.
„Didžiausia mūsų ir visų stručių augintojų konkurentė yra Pietų Afrika, ten senos stručių veisimo ir auginimo tradicijos“, – teigė A.J.Plančiūnas.
Pastaruoju metu keli stambūs rinkos žaidėjai pasitraukė iš šio verslo – Lenkijoje duris užvėrė du dideli stručių ūkiai.
„Išliks stambiausi, taikliai specializavęsi, turintys įdirbį“, – prognozavo Kauno verslininkas. Jo vadovaujamame Stručių genetikos centre per metus užauginama apie tūkstantį šių paukščių, tačiau to, anot jo, negana. Bendrovė turi užmojų auginti daugiau paukščių, tačiau visos fermos jau užpildytos. Todėl planuojama dairytis partnerių, kviesti prisijungti kitus ūkininkus.
„Daugiau užauginus lengviau realizuoti, o savo jėgomis plėstis negalime, reikalingos didžiulės investicijos, todėl ieškome partnerių“, – pabrėžė A.J.Plančiūnas.

Puoselėja egzotiškus planus

Vakarų Europoje greta stambiausių stručių fermų plėtojama papildoma veikla: organizuojamos šių paukščių lenktynės, dalis fermų atveriama smalsuoliams, veikia strutienos restoranai. Neretai iš papildomos egzotiškos veiklos uždirbama daugiau, nei iš stručių auginimo.
Stručių genetikos centras yra parengęs projektą, pagal kurį 40 ha teritorijoje galėtų būti vystoma panaši veikla.
„Prie kelio pastatysime restoraną, įrengsime stručių bėgimo takus su bumerango kalneliais, veiks kiaušinių muziejus ir strutienos gaminių centras, kuriame kiekvienas galės paragauti gardžios kiaušinienės ir įsigyti šviežių produktų iš pirmų rankų“, – apie viziją kalbėjo A.J.Plančiūnas.
Ūkio šeimininkas šiuo metu dairosi partnerių, kurie norėtų investuoti į tokį rekreacinį objektą. Jis nesiima prognozuoti projekto vertės. Ferma, kurioje telpa tūkstantis stručių, ūkininkams atsiėjo daugiau kaip 4 mln. litų, ketvirtadalį lėšų pavyko gauti iš ES fondų.
Didžiąją dalį strutienos ferma eksportuoja į Vokietiją, Belgiją ir Švediją. Specialiais konteineriais į Vokietiją keliauja ir sūdyta stručių oda. Paukščių augintojai kol kas nėra sugalvoję, kaip panaudoti kiaušinių lukštus ir plunksnas. Pastarieji galėtų būti žaliava amatininkams ir papuošalų kūrėjams.