Pereiti į pagrindinį turinį

Studentai dirba vasarą, kad išgyventų mokslo metais

2016-07-19 05:38

„Vasarą uždarbiaujame, kad mokslo metais turėtume pinigų susimokėti už butą, pragyvenimą, kadangi studijuodami dirbti negalime“, –  sako Klaipėdos universiteto studentai Samanta ir Gediminas. Klaipėdos teritorinės darbo biržos Jaunimo darbo centro vedėjas Paulius Martinkėnas teigia, kad šiltuoju sezonu Palangoje sukuriamos darbo vietos veikia nedarbo lygį net gretimose savivaldybėse.

K. Kavolėlio/ BFL nuotr.

Palanga – per judri

„Vasarą būtina dirbti, norint turėti lėšų, nes studijuojant vaidybą Klaipėdos universitete dirbti praktiškai neįmanoma. Tačiau save išlaikyti reikia – susimokėti už nuomą, maistą, padengti kitas išlaidas“, – sprendimą vasarą uždarbiauti motyvuoja Samanta.

Ji dirba restorane, aptarnauja banketus Drevernos kaime – apie 30 km nuo uostamiesčio. Samanta uždirba minimalų atlyginimą ir gauna arbatpinigių, kurių suma priklauso nuo klientų dosnumo.

„Galvojau apie darbą Palangoje, bet ten daug šurmulio, įvairaus plauko klientų, tad rinkausi ramesnį darbą restorane, kur galima artimiau pabendrauti su klientais. Manau, ši praktika pravers ir vaidybos studijose – daug suteikia bendravimas su žmonėmis“, – svarsto Samanta.

Vaidybos bakalauro studentė teigia dirbanti pagal sutartį, o sąlygomis yra patenkinta – darbdaviai labai žmoniški, sąžiningi. To kai kuriose darbovietėse dabar trūksta, mano ji.

Jos kursiokas Gediminas žvalgėsi darbo Palangoje, bet rado daug arčiau – Klaipėdoje.

„Uždirbu minimalų atlyginimą, o arbatpinigių dažniausiai susirenku antra tiek. Viso personalo gauti arbatpinigiai sudedami į bendrą sumą, o po to lygiomis dalimis paskirstomi.

Esu sudaręs darbo sutartį, darbo sąlygos ir užmokestis mane visiškai tenkina. Dirbame lanksčiu grafiku – lieka laiko ir pailsėti. Pajūryje dirba dauguma mano kursiokų“, – atskleidžia Gediminas.

Vasarą, kaip ir Samanta, jis uždarbiauja, kad mokslo metais turėtų pinigų susimokėti už butą, pragyvenimą, kadangi studijuodamas dirbti negali.

Platesnės darbo galimybės

Anot Jaunimo darbo centro vedėjo P. Martinkėno, populiariausi tarp studentų pajūryje – sezoniniai paslaugų sektoriaus darbai: padavėjo, barmeno, virtuvės darbininko.

„Studentai jau yra pilnamečiai, gali dirbti aplinkoje, kur esama alkoholinių gėrimų – tai atveria plačias galimybes. Yra ir kitų pozicijų, kaip ledų, vaisvandenių pardavėjai, bet jas dažniau okupuoja moksleiviai”, – sako P. Martinkėnas.

Uždarbis bare, kavinėje, restorane visada bus didesnis, todėl studentai renkasi maitinimo įstaigas, naktinių pramogų vietas, tvirtina pašnekovas. Kai kurie įsidarbina apsaugininkais. Tačiau nusprendusieji imtis šio darbo turi praeiti trumpą apsaugos darbuotojo profesinio rengimo programą, už kurią tenka patiems susimokėti.

P. Martinkėnas mano, kad perspektyvos tęsti darbą pasibaigus vasarai – menkos: „Natūralu, kad jaunuolis iš Vilniaus, Kauno ar Šiaulių pajūryje negalės likti dirbti, nes turės grįžti studijuoti. Beje, Palangoje pasibaigus vasarai darbo vietų smarkiai sumažėja, kai kurie barai išvis užsidaro.“

Kita vertus, esama tendencijos, kad vieną vasarą gerai darbą atlikusį studentą darbdavys linkęs nusamdyti kitąmet, aiškina Jaunimo darbo centro vedėjas. Darbdaviui tai – mažesnė rizika nei samdyti nežinomą, nepatyrusį ir su darbo specifika nesusipažinusį studentą.

Galima uždirbti iki 900 eurų

Dažniausiai siūlomas minimalus darbo užmokestis [380 eurų per mėnesį – LRT.lt], tačiau P. Martinkėnas sako, kad realus uždarbis priklauso nuo darbdavio. Kai kurie nustato priedą, priklausantį nuo pardavimų.

Reikšmingą dalį atlygio sudaro arbatpinigiai – jų dydis priklauso nuo darbovietės pozicijos, klientų srauto. Į darbdavių taikomą užmokesčio politiką darbo birža apklausoje nesigilino – ne visi darbdaviai šiuo klausimu ir nori atvirauti, aiškina vyras.

„Uždarbį galima tik numanyti: sklinda kalbos, restorane „HBH“ Kretingos rajone netoli Palangos jaunuoliai pasistengę sugebėdavo uždirbti iki 870 eurų. Taigi, sėkmingu atveju galima tikėtis uždirbti 800–900 eurų su priedais ir arbatpinigiais“, – nemenkas sumas įvardija P. Martinkėnas.

Ten pat gyventi neapsimoka

„Dirbti Klaipėdoje ir apsigyventi Klaipėdoje – gerai, bet dirbti Palangoje ir joje gyventi – neapsimoka: pajūrio kurorte vasarą labai brangu. Dėl to daug labiau domimasi tais darbdaviais, kurie siūlo vasarą darbuotojus apgyvendinti“, – sako P. Martinkėnas.

Palangoje dirbantiems jaunuoliams Jaunimo darbo centro specialistai siūlo gyventi Kretingoje. Miestas netoli Palangos, kelias geras, savivaldybė taiko vieną mažiausių Lietuvoje viešojo transporto įkainių, tad susisiekti patogu.

„O Kretingos savivaldybės nedarbo lygis vasarą krenta iki 2–3 proc. ir tampa vienu mažiausių Lietuvoje. Ne tik Kretingoje apsigyvenę studentai, bet ir nuolatiniai miesto gyventojai šiltuoju sezonu vyksta dirbti į Palangą“, – pajūrio kurorto įtaką komentuoja P. Martinkėnas.

Šešėlyje dirba ir jaunuoliai

„Turint omeny, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) beveik lygus Estijos, o vidutinis atlyginimas skiriasi apie 300 eurų, kyla įtarimas, kad egzistuoja neįforminta darbo jėga, kurianti BVP“, – pastebi P. Martinkėnas.

Jeigu šešėlis egzistuoja tarp vyresnių žmonių, turi egzistuoti ir jaunuolių darbo rinkoje, spekuliuoja jis.

„Darbo birža medžiagos apie šešėlinę darbo rinką nerenka, tačiau BVP skaičiuojamas pagal perkamąją galią. Jei Lietuvos perkamoji galia tokia pati, kaip Estijos, kyla klausimas, iš kur atsiranda pinigai prekėms ir paslaugoms pirkti“, – lygindamas Baltijos valstybių ekonominį pajėgumą šešėlio prielaidas užčiuopia P. Martinkėnas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų