Tokias Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje bei Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymų pataisas Seime registravo Ekonomikos komiteto narė „laisvietė“ Ieva Pakarklytė.

Pataisos leistų perkančiajai organizacijai atmesti tiekėjo siūlymą, jei jis tiesiogiai ar per susijusius asmenis veiktų Baltarusijoje, Rusijoje ar minėtose teritorijose.

Pasak I. Pakarklytės, nuo šių metų birželio jau galiojo reguliavimas, leidžiantis institucijoms iš viešųjų pirkimų šalinti šalyse-agresorėse tebeveikiančias Lietuvos įmones, o šiomis pataisomis būtų praplečiamos galimybės neleisti tokioms įmonėms dalyvauti viešuosiuose pirkimuose gynybos, energetikos bei transporto, pašto srityse.

„Turime pareigą užtikrinti, kad įmonės, mokančios mokesčius Rusijos karo mašinai, neturėtų teisės užsidirbti iš viešųjų pirkimų Lietuvoje“, – pranešime sakė I. Pakarklytė.

Seimas gegužės viduryje priėmė Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo pataisas, kuriomis į valstybės vykdomus karinės technikos įsigijimus, kurių vertė bus ne mažesnė nei 5 mln. eurų, nuo liepos įtrauktos Lietuvos įmonės, o tokiems sandoriams nereikia skelbti viešųjų pirkimų.

Seimas taip pat neseniai leido iš viešųjų pirkimų šalinti su Rusija ir Baltarusija susijusius Lietuvos ir užsienio tiekėjus, jų partnerius ar įmones, kurių pajėgumais remiamasi, jeigu jos veikia šalyse agresorėse.

Šiuo metu šalinti iš viešųjų pirkimų įmones taip pat galima, jeigu teikiamų prekių kilmės šalis yra nedraugiškos valstybės arba jeigu turima duomenų iš valstybės institucijų, kad sandorio sudarymas neatitiktų nacionalinio saugumo interesų.

Teigiama, kad dabar Rusijoje veikia apie 140 lietuviško kapitalo įmonių.