Vasarą vien žinojimas, kad atėjo atostogų metas, dažną darbuotoją atbaido nuo darbų. Vis dėlto specialistai tikina, kad šiltąjį sezoną sumenkęs produktyvumas – normalu, o darbdaviai badyti pirštu dėl sulėtėjusio tempo taip pat neketina.

Demotyvuoja atostogaujantys

Pirmiausia darbuotojų produktyvumas vasarą nuslūgsta dėl fiziologinių priežasčių: oro temperatūrai pasiekus 22 laipsnių šilumos ribą, produktyvumas sulig kiekvienu laipsniu sumažėja 4 proc., kaip sakė Psichologijos paslaugų centro vadovas Gintaras Klimavičius.

„Visai natūralu, kad esant geram orui ir daugumai kolegų atostogaujant motyvacija dirbti dingsta. Tačiau dėl to esama ir pliusų, ir minusų“, – teigė jis.

G.Klimavičius pabrėžė, kad vasara darbuotojui yra palankiausias metas parodyti savo sugebėjimus ir atkreipti darbdavio dėmesį: „Vasara palanki norintiems kilti karjeros laiptais ar būti matomiems, nes šiuo metų laiku sumažėja konkurencija. Kolegoms atostogaujant dažniausiai atsiranda netradicinių darbų arba reikia atlikti dalį jų funkcijų.“

Bendrovės „Nepriklausomų verslo konsultantų grupė“ direktorė Danguolė Skibiniauskienė patikino, kad vasarą verslas iš tiesų sulėtina darbuotojų apsukas, tačiau tai yra natūralus reiškinys: „Darbuotojai išeina atostogauti arba jų mintys ne darbe. Ir patys vadovai sako pastebėję, kad darbuotojų produktyvumas krinta. Kita vertus, vadovai nelinkę manyti, kad produktyvumą šiuo periodu reikia kelti.“

Anot pašnekovės, paprastai manoma, kad vasarą sulėtėjęs našumas ir sumažėjusi motyvacija dirbti yra įprastas reiškinys. Tačiau būdų, kaip ją pakurstyti, esama.

Vasarą populiarūs mokymai

D.Skibiniauskienė pasakojo, kad vasarą, palyginti su kitais metų laikais, tarp verslo organizacijų tampa populiaresni komandiniai, motyvaciniai renginiai. Jie, anot pašnekovės, tam tikram laikotarpiui pakelia darbuotojų ūpą ir šiek tiek padidina bendrą įsiklausymą, susikoncentravimą į tikslą.

„Šie užsiėmimai parodo tam tikras naujas galimybes, naujus sprendimo būdus ir paskatina darbuotojus imtis iniciatyvos“, – sakė ji.

Sudėtingais tarpsniais, anot D.Skibiniauskienės, darbuotojams taip pat padeda konkrečių probleminių situacijų analizė. Pašnekovė pasakojo, kad susikoncentravus ir įvardijus konkrečias problemas priimti naujus jų sprendimo būdus darbuotojams tampa gerokai lengviau.

G.Klimavičius patikino, kad motyvaciją organizacijoje labai paskatina ir bendras kolektyvo laisvalaikis. O sumažėjęs bendras tempas ir užsakymų skaičius, taip pat ilgėjančios dienos suteikia darbuotojams daugiau galimybių po darbo užsiimti papildoma veikla ir taip pakelti motyvaciją veikti.

D.Skibiniauskienės pastebėjimu, šalies verslas jau subrendęs ne tik iš darbuotojo reikalauti darbo rezultatų, tačiau ir ieškoti būdų kilstelėti darbuotojų motyvaciją. Tačiau tokia darbo kultūra tik įsivažiuoja ir komercines įmones yra palietusi dar menkai.

Geras laikas kurti

G.Klimavičius sakė negalintis spręsti, ar smukęs produktyvumas pirmiausia yra aliarmas darbdaviui ar pačiam darbuotojui. Jo manymu, tai yra abipusė problema, juo labiau kad vasarą sumažėja ne tik darbuotojų našumas, bet ir darbdavio lūkesčiai.

Tačiau pašnekovas pabrėžė, kad darbuotojai yra skirtingi, todėl ir į sumažėjusią kontrolę reaguoja skirtingai: „Vieniems atliekant kito – atostogaujančio – žmogaus darbus motyvacija krinta, o kitiems sumažėjusi darbo kontrolė motyvaciją augina. Todėl tėra tik mitas, kad vasarą, kol vieni atostogauja, likę dirba lyg atlikdami bausmę.“ Jo manymu, vasara – ypač geras laikas dirbantiems kūrybinį darbą, nes dėl mažesnės kontrolės ir spaudimo išsiplečia jų kūrybinė laisvė.

Sąlygos priklauso nuo laiko

G.Klimavičius pabrėžė, kad siekdamas darbuotojų našumo ar didesnės motyvacijos darbdavys turėtų ieškoti kompromisų ir darbą efektyvinti lankstesniu režimu: „Reikėtų kalbėtis su darbuotojais ir suteikti jiems galimybių formuoti savo darbą, suteikti jiems didesnių įgaliojimų. Pavyzdžiui, gali būti suteikta galimybė darbą baigti anksčiau, jei darbuotojas ir pradeda dirbti anksčiau. Taip žmonės dažnai nuveikia daugiau nei suvaržyti “nuo 8 val. iki 17 val.„ režimo.“

Tačiau pašnekovas atkreipė dėmesį, kad lankstaus darbo modelio efektyvumas priklauso nuo vadovavimo įgūdžių. Anot jo, geras vadovas visuomet sąlygas keičia pagal situaciją. Todėl rudenį darbuotojus grąžinęs prie įprastų darbo sąlygų papildomo streso jiems nesukeltų.

„Geras vadovas mato, kokie veiksniai daro įtaką veiklai, ir atsižvelgia į juos, nenustato vienodų darbo taisyklių penkeriems metams iš eilės. Todėl visai natūralu, kad vasarą ir rudenį darbo sąlygos yra skirtingos“, – teigė G.Klimavičius.