Sušlapusius namus reikėjo džiovinti

Individualių ir daugiaaukščių namų, kotedžų, sodybų savininkai, sodininkai iki šiol tebeskaičiuoja per lietų ir pastarąjį potvynį patirtus nuostolius, su specialistų pagalba arba savarankiškai analizuoja, kodėl į namus priplūdo vandens, lijo per jų pastato stogus, langus, kodėl patvino rūsiai, kiemuose tyvuliavo vanduo.

Ūkį reikia tikrinti

Daugumos pakalbintų specialistų nuomone, pirmiausia reikia išsiaiškinti, per kurią pastato vietą tekėjo vanduo – per stogą, langą arba sieną. Jeigu buvo apsemtas rūsys, vadinasi, užsikimšo lietaus kanalizacijos sistema.

Dabar svarbu nustatyti, ar ji pakankama, ar buvo prastokai padaryta, ar apskritai įrengta pamatų izoliacija.

Manoma, kad ateityje gyventojai galėtų išvengti panašių bėdų, aplink namą pakloję tinkamą drenažo sistemą arba atkasę pamatus ir juos izoliavę.

Savaime aišku, kad reikės išnagrinėti kiekvieną konkretų atvejį ir spręsti, ką daryti. Tačiau inžinieriaus Ričardo Grigaliūno nuomone, pigiausias variantas – įrengti drenažą.

Taip pat reikia patyrinėti padėtį ir gyvenamosiose patalpose. Jeigu vanduo tekėjo per lubas, nebūtina jų remontuoti. Reikia tikrinti stogo konstrukcijas.

Manoma, kad namo savininkai arba administratoriai turėtų bent porą kartų per metus patikrinti, ar nėra kur atvipusi skarda, praplyšęs ruberoido lapas arba jo „pūslė“.

Dažnokai užsikemša, apauga žolėmis šlaitinių stogų lietaus loviai. Tada jie nebesurenka tokių vandens kiekių, kokius privalėtų. Todėl juos reikia nedelsiant išvalyti.

Namo eksploatacija - kasdieninis, nelengvas darbas. Jeigu šeimininkai patys ko nors neišmano, privalo kviestis specialistus iš patikimų firmų.

Per sienas ir langus retokai prasiskverbia vanduo. Tad dėl pastarųjų negandų nereikėtų per daug sielotis, nes tokios liūtys – išskirtinis pajūrio reiškinys, kokio nebuvo gal šimtą metų.

Šiuo metu reikia džiovinti permirkusias sienas, kitas konstrukcijas. Galima vėdinti užlietas patalpas skersvėju.

Patartina įjungti šildymo sistemas ir taip mėginti gelbėti pastatų įrangą.

Geriau vengti pakrančių

Kaip sakė „Klaipėdos miestprojekto“ vadovas Jonas Piparas, potvynio padarinių šalinimas – brangus darbas. Todėl būsimiesiems namų savininkams reikia palinkėti, kad rinktųsi žemės sklypus atokiau nuo vandens telkinių. O projektuotojai turėtų kruopščiau įvertinti vandens užpilamą žemės lygį. Jo manymu, ko gero, šis potvynis bus svarbus ženklas, šiek tiek apsaugojantis Danės slėnį nuo užstatymo.

Anot statybos ir remonto firmos „Statka“ technikos direktoriaus Vytauto Rimkaus, gerai, kad kai kurie žmonės pasistatė namus prie upės su poliniais pamatais. O kitiems verta patarti, kad nesiveržtų arti vandens telkinių arba paaukštintų gruntą. Tokiose vietose patartina daryti tik monolitinius pamatus, nes surenkamieji nelabai tinka.

Apie vandens apsemtų, ištižusių medžiagų keitimą specialistas nedaug ką galėjo pasakyti, nes, jo nuomone, negalima žmonėms piršti universalių rekomendacijų. Tai galima daryti tik įvertinus konkretų atvejį. O šiuo metu jis patarė pastatų viduje permirkusias vietas, kurios apkaltos lentutėmis arba kitaip apdailintos, praardyti, kad jos gerai išdžiūtų, išsivėdintų, nesupelytų.

Inžinieriai mano, kad būsimo namo eksploatavimo saugumą reikia įvertinti, kai derinamas projektas, ir pasirinkti ilgaamžes, tvirtas medžiagas, daryti racionalius pastato drenažo, vandens kanalizacijos, pamatų izoliavimo sprendimus.

Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimo ir planavimo instituto direktoriaus pavaduotojas Saulius Gulbinskas mano, kad parenkant sklypus namų statyboms galimai užliejamose vietovėse reikia gerai pamąstyti, kaip apsaugoti sodybų teritoriją, kaip parinkti geras pastatų statybos konstrukcijas. O jeigu būsimasis savininkas mano, kad jam nusispjaut į gamtą, ir renkasi pigiausią statybos variantą,- tai tegul tai būna jo asmeninė problema.

Visi kalbintieji specialistai mano, kad po šio potvynio teks pakoreguoti rengiamą miesto bendrąjį planą, nes, pasak jų, Tauralaukyje arba buvusių šiltnamių teritorijoje pernelyg priartėta prie upės.