Į Seimo dabvotvarkę vėl įtrauktas socialdemokrato Algirdo Syso įstatymo projektas, susijęs su progresiniais mokesčiais. Specialistai įspėja, kad tokie pokyčiai iš Lietuvos gali išguiti ne tik gerus specialistus, vaikus auginančias šeimas, bet ir potencialius investuotojus.

Siūlo neracionalius tarifus

Progresinius mokesčius įteisinantis projektas labiausiai per kišenę kirstų vidutines ir didesnes pajamas gaunantiems žmonėms – jiems siūloma padidinti gyventojų pajamų mokestį (GPM). Nepaisant to, mažiausias pajamas uždirbantiems darbuotojams GPM nebus sumažintas. Taigi kentės visi.

A.Sysas siūlo padidintą GPM taikyti darbuotojams, kurių metinės pajamos viršija 14 tūkst. eurų. Dabar visi pajamas gaunantys Lietuvos gyventojai moka 15 proc. GPM. Taigi nuo 14 tūkst. eurų iki 36 tūkst. eurų metinių pajamų gaunantiems darbuotojams būtų taikomas 25 proc. mokesčio tarifas, o 36 tūkst. ir daugiau eurų – net 40 proc. mokesčio tarifas.

Vadinasi, lygiai tiek pat mokesčių valstybei atiduos ir tie, kurie, neatskaičiavus mokesčių, gauna 888 eurus, ir tie, kurie uždirba 2 280 eurų. Save socialistu vadinantis ir esą lygybės siekiantis A.Sysas teigia, kad tokie progresiniai mokesčiai yra visų normalių demokratinių valstybių pagrindas. Tačiau, tarkime Vokietijoje, iki tam tikros pajamų sumos yra taikomas nulinis GPM, be to, gali būti skaičiuojamos visos šeimos pajamos.

Nepagalvojo apie šeimas

Praėjusį antradienį įstatymo projektas Seime buvo priimtas tyliai, o už jį balsavo vos 42 iš 141 parlamentarų (daugiausia pritariančių buvo socialdemokratų), tačiau kitą dieną pirmoji kritika pasirodė ne žiniasklaidoje, o socialiniuose tinkluose.

Nacionalinis aktyvių mamų sambūris (NAMS) feisbuko paskyroje paviešino Seime įvykusį balsavimą ir išvardijo už projektą balsavusių parlamentarų juodąjį sąrašą.

"Pasirodo, 1 167 Eur (neatskaičiavus mokesčių – red.) per mėnesį uždirbantieji Lietuvoje jau yra turčiai, kad ir kokia būtų šeimos sudėtis ar įsipareigojimai, nepaisant to, kad kitose šalyse tai šeimos su vaikais skurdo riba arba, kitaip tariant, neapmokestinamosios pajamos", – sakė NAMS atstovė Rasa Žemaitė.

"Maža to, tai reiškia, kad Lietuvoje kvalifikuotų ir išsilavinusių darbuotojų apskritai nereikia – juk viena ranka vis didina MMA (minimali mėnesinė alga – red.), o kita ranka ketina labiau apmokestinti tuos, kurie virš MMA išdrįsta iššokti", – teigė ji.

"O nuo vaikų skaičiaus nepriklausys? Kažkaip makabriškai atrodo", "Ir vėl skatinami gaunantieji pašalpas, nes kam dirbti? Nebeapsimoka", "Ir toliau apkraunami tie, kurie dirba per kelis darbus, labai "motyvuojanti" sistema. Geležinė logika", "Reikėtų pirma suskaičiuoti šeimos pajamas – kaip užsienyje, o tada apmokestinti. Na, bet tada nebus ką apmokestinti", – svarstė mamos.

Vadina populistu

Socialiniame tinkle tokiam įstatymui suskubo nepritarti ir žinomi Lietuvos ekonomistai: SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda bei "Swedbank" banko analitikas Nerijus Mačiulis.

"Atsimenate tokią dainą "Tau, tau, tau nieko nežadėjau, tau, tau, tau myliu nesakiau"? Seimo nariai Algirdas Sysas, Birutė Vėsaitė ir Bronius Bradauskas, priešingai, tvirtina mylį ir žada... Atspėjote – progresinius mokesčius! Laaabai progresinius mokesčius! Nesvarbu, kad jiems įvesti neužtikrintos elementarios higieninės normos, t.y. nenustatytos "Sodros" įmokų lubos. To nepadarius pasiturintieji – lietuviškais standartais ir varguoliai – vakarietiškais – būtų apmokestinti tokia gyventojų pajamų ir socialinio draudimo mokesčių našta, kad patrauklios darbo vietos Lietuvoje išnyktų pikto kirmino pagraužtos kaip Juliaus Janonio eilėraščiuose", – kritikavo G.Nausėda.

Kadangi A.Sysas viešai pareiškė nesitikintis, kad tokios pataisos bus priimtos, G.Nausėda svarstė, ar politologai jau yra sugalvoję terminą tokiam politinės technikos veiksmui, kai nuoširdžiai net ir nesiekiama, kad siūlomas pakeitimas būtų įgyvendintas.

"Šiuo atveju žinodamas, kad progresniams mokesčiams nepritars nė dalis bendražygių, politikas niekuo nerizikuoja ir tik įsideda savo iniciatyvą į gerųjų pastangų skrynelę. Kad prieš rinkimus turėtų ką paporinti ausimis, o ne akimis mylinčiam elektoratui", – teigė ekspertas.

Siūlo išmesti

Ekonomistas N.Mačiulis išvardijo priežastis, kodėl tokios įstatymo pataisos turėtų iš karto lėkti į šiukšlių dėžę. Pirmiausia, anot jo, nėra siūloma mažinti mokesčio tarifo mažiausias pajamas gaunantiems asmenims, esą tai, kas bus iš kažkieno atimta, nepasotins daugelio neturtingųjų.

Jis taip pat pripažino, kad pasiūlymas diskriminuoja kai kurias šeimas. "Kodėl didesnius mokesčius turėtų mokėti šeima, kurioje samdomą darbą dirba tik vienas asmuo, o kitas, pavyzdžiui, rūpinasi trimis nepilnamečiais vaikais? Ar 20 000 eurų per metus (arba maždaug 1 300 eurų po mokesčių per mėnesį) tokiai šeimai yra šiek tiek per daug, todėl daliai šių pajamų reikia pritaikyti didesnį mokesčio tarifą?" – klausė specialistas.

Anot jo, priėmus įstatymą, Lietuvos dirbančiųjų apmokestinimas būtų unikaliai komplikuotas, o galiausiai atimtų iš mūsų galimybę tapti bent vidutiniais europiečiais.

"Vidutiniam europiečiui 14 tūkst. eurų per metus yra minimali riba, kai galima bandyti priskirti save vidurinei klasei. Ar mes neturime ambicijų tapti bent vidutiniais europiečiais? O visi politikai turbūt žino, kad geriau yra smaugti žaltį, o ne vidurinę klasę", – teigė N.Mačiulis.

Atbaidys investuotojus

Savo nuomonę apie tokius progresinius mokesčius vakar pareiškė ir Lietuvos laisvosios rinkos institutas, kurio ekspertai perspėjo, kad tai atneštų daug žalos ne tik dirbantiesiems, bet ir visai šalies ekonomikai.

Esą po tokiu įstatymo nesislepia niekas kitas – tik mokesčių našta. Mažai uždirbantiesiems mokesčiai nesikeis – mokės taip pat daug, kaip ir dabar. Uždirbantieji šiek tiek daugiau mokės dar daugiau. Kadangi GPM yra tik dalis mokesčių, kuriuos darbuotojas ir jo darbdavys sumoka valstybei – dar prisideda sveikatos, pensijų ir socialinio draudimo mokesčiai, uždirbantysis 888 eurus, neatskaičius mokesčių, iš viso sumoka 639 eurus mokesčių.

Anot Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidento Žilvino Šilėno, pasiūlymas kertasi su vyriausybės strateginiais tikslais, tarp jų – pastangomis į šalį pritraukti ekonomikai gyvybiškai būtinas užsienio investicijas.

"Džiaugiamės, kai tūkstančius darbo vietų sukuriantys investuotojai, pavyzdžiui, informacinių technologijų milžinės, steigia filialus Lietuvoje. Kodėl investuotojai turėtų kvalifikuotą darbo jėgą samdyti Lietuvoje, jei čia darbo jėgos apmokestinimas bus didesnis nei šalyse, su kuriomis konkuruojame dėl investicijų?" – klausė Ž.Šilėnas.